Kaip pastebėjo Rusijos opozicijos atstovas, radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, V.Putinas pirmą kartą viešai išsitarė, kodėl Rusija gali būti nemėgstama Rytų Europoje.
„Po Antrojo pasaulinio karo mes mėginome primesti Rytų Europos šalims savąjį vystymosi modelį ir darėme tai jėga. Reikia tai pripažinti. Tame nėra nieko gera, tai mums aidu atsiliepia šiandien“, – pasakė V.Putinas.
„Putinas pirmą kartą pareiškė – ir tai įeis į istorijos vadovėlius – kad po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga jėga įvedė savo gyvenimo modelį Rytų Europoje. Ir todėl mūsų dabar nemėgsta. Aš jus galiu patikinti, kad Putinas to niekada dar nėra pareiškęs“, – sakė A.Venediktovas.
-
Rusijos provincija niršta, bet 200 tūkst. vidaus kariuomenės karių turinčiam V.Putinui tai nerūpi
-
Nykioje konferencijoje Vladimiras Putinas atsakinėjo į žemdirbių, statybininkų ir vaikų klausimus
-
Vladimiro Putino spaudos konferencijos metu – krata Michailo Chodorkovskio organizacijoje
-
Paulius Gritėnas: Kremliui gresia perversmas – Vladimiras Putinas niekam nebeįdomus
„Tai labai svarbu užfiksuoti, kad mūsų oficialioje istoriografijoje pripažįstama, kad mūsų nemyli, nes po Antrojo pasaulinio karo mes – dėmesio! – jėgos priemonėmis primetėme savo gyvenimo modelį Rytų Europai“, – V.Putino pripažinimą analizavo „Echo Moskvy“ redaktorius.
Leonidas Donskis: „V.Putinas suprato, kad nuėjo per toli“
Filosofo, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektoriaus Leonido Donskio teigimu, ši V.Putino kalbos dalis rodo oficialios pozicijos peržiūrėjimą.
„Prisipažinsiu, mane šie žodžiai nustebino. Tai yra pozicijos peržiūrėjimas. Iki šiol buvo bandoma reabilituoti stalinizmą ir visas jo geopolitines implikacijas ir staiga pasigirdo kitokia gaida“, – sakė L.Donskis.
„V.Putinas savo kalboje pastebėjo, kad negalima lyginti stalinizmo ir fašizmo. Stalino režimas, pasak jo, nesiekė etninio sunaikinimo. Tai primena kai kurių profesorių poziciją. Kad ir kaip bežiūrėtume, bet kalbant apie stalinizmo nusikaltimus buvo pavartoti keli nauji būdvardžiai, kurie rodo, jog šis periodas nebėra aklai ginamas“, – pažymėjo profesorius.
„Tai gali būti Kremliaus signalas stabdyti arklius. Manau, kad V.Putinas turi proto ir jis supranta, jog yra du grėsmę keliantys dalykai… Pirma, Kremliui darosi pavojingas šovinistinių nacionalistinių jėgų paleidimas. Tai yra žmonės, tokie kaip Igoris Girkinas, kurių laukia Hagos tribunolo suolas. Jiems negalima leisti įsisiautėti, o jų pozicijai atspindėti oficialią Kremliaus liniją“, – dėstė L.Donskis.
„Antra, manau, kad V.Putinas supranta, jog stalinizmo nusikaltimų reabilitacija visiškai diskredituotų jo įvaizdį. Būtina bent šiek tiek suvaldyti šį procesą. Be to, tai neblogas reveransas prieš Gegužės 9-osios šventę, lyg ir bandant parodyti, kad nėra jau tokio didelio skirtumo tarp Vakaruose švenčiamos Gegužės 8-osios ir šventės Maskvoje“, – teigė filosofas.
V.Putinas savo kalboje taip pat ryškiai atskyrė kraštutinį nacionalizmą ir patriotizmą, vieną įvardindamas kaip neapykantos kitoms tautoms apraišką, o kitą – kaip meilę tėvynei. Profesoriaus L.Donskio teigimu, tai labai nuoseklus pozicijos vystymas.
„Tokie veikėjai kaip Glazjevas ar Rogozinas suteikė galimybę šiai publikai siautėti. V.Putinas yra cinikas, bet ir instrumentalistas. Jis supranta, kokią grėsmę keltų visiškas chaosas valstybėje“, – aiškino L.Donskis.
„Manau, kad mes jau matome bendrą paveikslą. Patriotizmo atskyrimas nuo kraštutinių nacionalistų vyksta bandant atsiskirti nuo tokių nevaldomų elementų, kurie veda Rusiją prie imperinio nacionalizmo. Tokie veikėjai kaip Glazjevas ar Rogozinas suteikė galimybę šiai publikai siautėti. V.Putinas yra cinikas, bet ir instrumentalistas. Jis supranta, kokią grėsmę keltų visiškas chaosas valstybėje“, – aiškino L.Donskis.
„Bandymai santūriau traktuoti istoriją rodo, kad V.Putinas suvokė, jog nuėjo per toli“, – darė išvadą jis.
Vytautas Landsbergis: „O kaip dabar interpretuojamos Katynės žudynės?“
„Reikėtų jo paties paklausti, kas čia per psichologinis posūkis“, – teigė profesorius Vytautas Landsbergis. „O kaip dabar interpretuojamos Katynės žudynės? Kaip interpretuojami masiniai trėmimai?“ – retoriškai klausė jis.
„Būtų žymiai aiškiau, jei Kremlius atsakytų... Dabar kalbama apie kažkokius modelius, kai iš tiesų, jei tai ir buvo koks modelis, tai tik žmogžudžių modelis“, – V.Putino kalbas apie Sovietų Sąjungos primestą gyvenimo modelį įvertino profesorius.
V.Landsbergio teigimu, ši Rusijos konferencija priminė kolūkio pirmininko ataskaitą savo rateliui. „Tai buvo kolūkio pirmininko pasisakymas. Jokia strategija nesikeičia. Įmetama keletas naujų frazių, keletas naujų pasisakymų. Taip daroma tam, kad mes dabar sėdėtume ir diskutuotume. Visi turi ką veikti“, – skeptiškai apie V.Putino atsakymus atsiliepė Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Tai buvo kolūkio pirmininko pasisakymas, – sakė V.Landsbergis.
„Dabar ir vėl bus mažiau žiūrima į tai, kas iš tiesų daroma. Visi diskutuos, ką reiškė vienas ar kitas pasisakymas, nukreipdami dėmesį nuo to, ką tas kolūkio pirmininkas patyliukais veikia“, – ironiškai šurmulį dėl Rusijos lyderio konferencijos įvertino V.Landsbergis.
Linas Kojala: „Putino teiginiai skirti skaldyti Europos Sąjungos ir JAV vienybę“
Politologo, Rytų Europos studijų centro analitiko Lino Kojalos teigimu, Kremlius tokiais teiginiais bando įrodyti, kad Rusija yra su JAV konkuruojanti pasaulio galybė.
„V.Putino teiginys, jog Sovietų Sąjunga nesėkmingai bandė jėga primesti vystymosi modelį Rytų Europos šalims, pasakytas tiesiogiai tai siejant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – teigė analitikas.
„Tai stiprina V.Putino jau kurį laiką kuriamą naratyvą, esą pasaulyje nebėra vienintelės galios – tokios, kokia po Antrojo pasaulinio karo vienpolėje politinėje sistemoje buvo JAV, o visi bandymai elgtis priešingai tėra tariamų imperialistinių ambicijų, primenančių SSRS, likučiai“, – sakė L.Kojala.
„Šiuo atveju su imperializmu V.Putinas tapatina ir NATO pajėgumų Rytų Europoje stiprinimą, ir griežtą Vakarų laikyseną sankcijų Kremliui atžvilgiu, ir demokratinių tendencijų stiprinimą posovietinėje erdvėje – strategines JAV politikos kryptis. Kitaip tariant, kuriama aliuzija į tai, kad Europa turėtų elgtis savarankiškai, ginti tik savo pragmatinius ekonominius interesus bei nepaisyti JAV esą bandomų primesti bendrų taisyklių“, – darė išvadą jis.
Praktika rodo, kad tokie V.Putino teiginiai yra pirmiausia skirti skaldyti ES ir JAV vienybę, – konstatavo L.Kojala.
„Todėl nesiečiau to vien tik su Rytų Europa, kuri tapo tokio V.Putino teiginio iliustracija, bet daugiau dėmesio atsakymų sesijoje nesulaukė.
Deja, bet praktika rodo, kad tokie V.Putino teiginiai yra pirmiausia skirti skaldyti ES ir JAV vienybę, nes Europoje yra šalių, kurios santykius su Vašingtonu vertina atsargiau, pavyzdžiui, Prancūzija“, – konstatavo L.Kojala.
