Šiuo metu V.Putinui nereikėtų nerimauti dėl ketvirtosios kadencijos perrinkimo 2018-aisiais. Jis neturi jokių stiprių konkurentų, kurie būtų matomi viešojoje erdvėje.
Nors komunistų partijos ir opozicinių jėgų populiarumas pamažu auga, tačiau pirmųjų lyderis Genadijus Ziuganovas jau pasitraukė iš politikos, o opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas priverstas laiką leisti teismuose, gindamasis nuo vienas po kitų kurpiamų kaltinimų.
A.Navalnui kandidatuoti Kremlius trukdo ir teisinėmis priemonėmis, pabrėždamas jam pateiktus kaltinimus tariamos korupcijos byloje.
Didžiausias V.Putino galvos skausmas – menkas rinkėjų aktyvumas, kuris gali sustiprinti įvaizdį, kad rinkėjai tiesiog apatiški ir neberemia šalies lyderio.
Kurs kompiuterinį žaidimą
2016 metų rugsėjo mėnesį vykusiuose rinkimuose, nepriklausomų stebėtojų teigimu, balsavo tik 31 procentas rinkėjo teisę turinčių rusų. Tai yra neįtikėtinas nuosmukis, palyginti su anksčiau fiksuotu 60–70 proc. aktyvumu.
Kremliaus „Vieningosios Rusijos“ politinė partija gavo visišką daugumą, tačiau rinkėjų aktyvumas net ir tikrovės matyti nenorinčiam Rusijos politiniam elitui pademonstravo, kad didžioji dalis rusų yra nusivylę rinkimais ir politine sistema.
Ką ketina daryti V.Putinas? Rusijos dienraštis „Izvestija“ pateikė net kelis būdus, kuriais Kremlius bandys pritraukti rinkėjus į artėjančius prezidento rinkimus, V.Putino perrinkimą.
Kremlius jau rengia socialinių tinklų kampaniją, kuri bus skirta jaunų žmonių pritraukimui, tuo pat metu turi pasirodyti kompiuterinis žaidimas, kuriame bus skleidžiama būtinybės balsuoti rinkimuose idėja.
Paradoksalu, bet mažėjantis rinkėjų aktyvumas verčia V.Putiną atpalaiduoti suvaržytas individo laisves.
Paradoksalu, bet mažėjantis rinkėjų aktyvumas verčia V.Putiną atpalaiduoti suvaržytas individo laisves. Svarstoma leisti balsuoti rusams ne tik tuose miestuose, kuriuose jie oficialiai registruoti. Planuojama netgi įsileisti ir kviesti užsienio šalių stebėtojus.
Referendumai padės susivokti
Vienas rimčiausių kozirių – vietos referendumai visoje Rusijoje. Planuojama, kad juose žmonių bus prašoma palaikymo socialinių, ekonominių ir politinių klausimų sprendime.
Tarkime, referendume bus klausiama, ar vietos gyventojai labiau palaikytų sprendimą investuoti į smulkaus verslo atstovus, ar duoti daugiau lėšų socialiniams centrams ir pan.
Referendumas taip padėtų susigaudyti Kremliaus elitui, kokios problemos svarbiausios regionuose ir kokius siūlymus teiktų patys eiliniai rusai. Kremliaus tikslas, šiuo atveju, atgaivinti rinkėjų entuziazmą ir pritraukti juos balsuoti už V.Putiną. Kai kurie referendumai gali būti rengiami netgi tą pačią dieną, kad pritrauktų į rinkimus didesnį skaičių žmonių.
2012 metais vykę protestai, kai V.Putino sugrįžimu į prezidento postą pasipiktinusi visuomenės dalis reikalavo pokyčių, privertė Kremlių permąstyti strategiją. 2016 metų parlamento rinkimuose masinių manipuliacijų balsavimo rezultatais jau buvo vengiama.
Kol kas protestų dėl Vakarų sankcijų spaudimo ir blogėjančios ekonominės situacijos šalyje taip pat nėra daug. Bet V.Putinas turėtų būti pasiruošęs ir nerizikuoti.
Jis turi sukaupti kuo didesnį rėmėjų būrį, kuris užtikrintai perrinktų jį dar vienai šešerių metų kadencijai ir pademonstruotų besąlyginį politinį pasitikėjimą.
