Vladimiras Putinas triukšmauja, bet praranda įtaką Balkanuose

Rusija ir toliau bando skleisti nesantaiką bei chaosą Balkanuose, ypač vakarinėje regiono dalyje. Tačiau Kremliaus įtaka buvusios Jugoslavijos šalyse nyksta, „Bloomberg“ pastebi apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.
Riaušes Skopjėje kurstė Rusijos įtakos agentai
Riaušes Skopjėje kurstė Rusijos įtakos agentai / „Scanpix“/AP nuotr.

Analitikas konstatuoja: Rusija kovą dėl įtakos Balkanuose pralaimi. Devynios iš 12 regiono šalių (neskaitant Kosovo, kuris nepriklauso Jungtinėms Tautoms) yra NATO narės, visos 12 arba yra įstojusios, arba siekia įstoti į Europos Sąjunga.

Tiesa, Kremlius nepasiduoda ir, kaip neseniai paaiškėjo, aktyviai kursto aistras tarp Graikijos ir Makedonijos.

Šios šalys baigia pasiekti susitarimą, kurio dėka dingtų vienas paskutinių barjerų Balkanų europinei integracijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zoranas Zajevas ir Alexis Tsipras
AFP/„Scanpix“ nuotr./Zoranas Zajevas ir Alexis Tsipras

Kurstė dvasininkus ir nacionalistus

Birželį Graikijos ir Makedonijos premjerų – atitinkamai Alexio Tsipro ir Zorano Zajevo – pasiektas susitarimas numato kompromisą dėl Makedonijos pavadinimo. Tai yra ir istorinio Graikijos regiono pavadinimas, tad nepatenkinti Atėnai daug metų blokuodavo Skopjės pastangas įstoti į ES ir NATO.

Graikija neseniai paskelbė, kad iš šalies išsiųs du Rusijos diplomatus ir daugiau nebeįsileis dar dviejų Rusijos piliečių

Dabar Makedonija, kuri tarptautiniuose dokumentuose iki šiol buvo Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, oficialiai virs Šiaurės Makedonija. Makedonijos pavadinimas liks tik šiauriniam Graikijos regionui.

Šiuo atveju įdomu tai, kad aiškėja, jog priešinimąsi sandoriui – Skopjėje griaudėjo riaušės – abiejose valstybėse labiausiai kurstė Rusija.

Graikija neseniai paskelbė, kad iš šalies išsiųs du Rusijos diplomatus ir daugiau nebeįsileis dar dviejų Rusijos piliečių – visi jie bandė papirkti graikų pareigūnus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai prieš šalies pavadinimo keitimą Makedonijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai prieš šalies pavadinimo keitimą Makedonijoje

L.Beršidskio teigimu, rusai akivaizdžiai bandė sužlugdyti dvišalį graikų ir makedonų susitarimą. Jie stengėsi sukurstyti stačiatikių dvasininkus ir nacionalistines grupuotes, taip pat – mažą, bet įtakingą rusakalbių mažumą Graikijos šiaurėje.

Kaip skelbiama Graikijoje, vienas šios mažumos atstovų, garsus milijardierius Ivanas Savvidis susitarimo priešininkams Makedonijoje, įskaitant jau šios šalies nacionalistus ir Skopjės futbolo klubo „Vardar“ aistruolių grupuotę, sumokėjo mažiausiai 300 tūkst. eurų. Makedonijoje jau irgi pradėtas tyrimas.

V.Putino sistemos dalis

Rusija jau senokai remia Kremliui draugiškas politines partijas ir judėjimus visoje Europoje, bet tokia veikla, išskyrus paviešintą finansinę paramą Prancūzijos radikalei Marine Le Pen, paprastai vykdoma tyliai.

Be to, labai jau retai iš valstybių išspiriami Rusijos diplomatai ar pradedama nagrinėti tokių turtuolių kaip I.Savvidis veiksmus.

„Scanpix“/AP nuotr./Ivanas Savvidis
„Scanpix“/AP nuotr./Ivanas Savvidis

Vis dėlto Graikijos ir Makedonijos, kuriose įtampa dėl susitarimo – sandorį, dėl kurio Makedonijoje rugsėjį bus balsuojama referendume, šios prezidentas Gjorgė Ivanovas dukart jau vetavo – ir taip didelė, pareigūnai ryžosi atvirai prabilti apie kišimąsi.

Vladimiro Putino sukurtoje sistemoje leidimai išsigabenti turtą iš Rusijos už dyką nedalinami.

Milijardieriaus I.Savvidžio vaidmuo puikiai parodo, kaip, regis, su Kremliumi nesusijęs verslininkas gali veikti Rusijos vyriausybės rankomis.

Etninis graikas I.Savvidis kadaise buvo Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys ir buvo išrinktas į Valstybės Dūmą. Tiesa, 2011-aisiais jis nebuvo perrinktas, bet tuomet nusipirko Salonikų futbolo klubą PAOK ir atvyko gyventi į Graikiją.

Šių metų pradžioje turtuolis pardavė savo rusišką tabako kompaniją „Donskoi Tabak“ už 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Kaip ir kai kurie kiti turtingi rusai, I.Savvidis, regis, bandė atsiriboti nuo ryšių su Kremliumi ir nekalbėti apie tikrąją savo turtų kilmę. Tačiau tiriamosios žurnalistikos centro „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ tyrimas rodo, kad šis verslininkas vis dar glaudžiai susijęs su Rusija ir Kremliaus tikslais.

„Scanpix“ nuotr./Ivanas Savvidis
„Scanpix“ nuotr./Ivanas Savvidis

Pabrėžtina, kad Vladimiro Putino sukurtoje sistemoje leidimai išsigabenti turtą iš Rusijos už dyką nedalinami. Turtingi kompanijų savininkai yra savotiški Kremliaus įkaitai, kurie tiesiog negali nestumti valdžios tikslų.

Triukšmas vardan triukšmo

Rusija, žinoma, neigia, kad kaip nors kišosi į diskusijas, supančias Atėnų ir Skopjės pasiektą susitarimą – čia būtina priminti, kad Maskva viešai grasino Makedonijai, esą ji neturėtų siekti narystės NATO.

Anot L.Beršidskio, dar neaiškesnis atsakymas į klausimą, kodėl Kremlius tęsia akivaizdžiai pralaimimą kovą dėl įtakos Balkanuose.

„Ryšiai su Rusija yra palaidesni, vis labiau paremti sandoriais ir dažnai daug paviršutiniškesni nei manoma“, – neseniai apie Makedonijos sukimąsi Vakarų link rašė analitikas Besiras Ceka.

L.Beršidskis: „V.Putinas vertina triukšmą triukšmo vardan, net jei negali tikėti didelės galutinės sėkmės.“

Kaip priduria L.Beršidskis, Rusija neturi jokių realistinių galimybių užkirsti buvusios Jugoslavijos šalims kelią į Europos Sąjungą. Iš visų jų galbūt tik Serbija neprisijungs prie NATO.

„Tačiau Rusija leidžia pinigus, patenka į skandalus ir kenkia dvišaliams santykiams su tokiomis gana draugiškomis valstybėmis kaip Graikija, net neturėdama vilčių iškovoti pergalės“, – stebisi apžvalgininkas.

Galimą paaiškinimą pernai savo knygoje „Konkuruojanti galia: Rusija Pietryčių Europoje“ pateikė Balkanų regiono ekspertas Dimitaras Bečevas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Esą Rusija iš tiesų neturi strategijos Balkanų klausimu ir tiesiog elgiasi oportunistiškai – suprask, svarbu, kad priešininkai Vakaruose būtų išbalansuoti. Be to, įtaką stengiamasi išlaikyti jei ne vyriausybėms, tai bent paskiriems visuomenių segmentams.

„Tai primena rusiškus žaidimus JAV ir ES šalyse. Putinas vertina triukšmą vardan triukšmo, net jei negali tikėti didelės galutinės sėkmės. Kremliaus varžovai turėtų atsiminti, kad Maskvai tikslas yra vien pats aistrų kurstymas“, – rašo L.Beršidskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis