„Kokia prasmė susitikti su V. Zelenskiu, jei jis visiškai perdavė savo šalies kontrolę užsienio vadovybei? Pagrindiniai sprendimai tam tikru mastu priimami Vašingtone, Berlyne ir Paryžiuje“, – kalbėjo V. Putinas per metinę „Tiesioginę liniją“, kurios metu atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
„Aš neatsisakau susitikti su V. Zelenskiu, tačiau būtina suprasti, apie ką čia kalbėti“, – pridūrė jis.
Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje.
Praėjusiais metais susirėmimai buvo aprimę, tačiau konfliktas vėl paaštrėjo 2021 metų pradžioje.
Balandžio mėnesį Rusijai sutelkus daugiau nei 100 tūkst. karių kontingentą prie Ukrainos sienos ir Kryme V. Zelenskis pakvietė V. Putiną susitikti Rytų Ukrainoje.
V. Putinas atmetė šį kvietimą, pareiškęs, kad Ukrainos lyderis yra „bet kada“ laukiamas Maskvoje.
Vėliau Rusija pranešė kariuomenę atitraukusi, tačiau Vašingtonas ir Kijevas tvirtina, kad išvesta buvo tik dalis pajėgų.
V. Putinas savi ruožtu trečiadienį pareiškė, kad jam susirūpinimą kelia užsienio kontingentų pradėtas Ukrainos teritorijos „karinis įsisavinimas“. Anot jo, tai kelia grėsmę Rusijai.
„Mane neramina kita, svarbesnis dalykas – prasidėjęs Ukrainos teritorijos karinis įsisavinimas“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad pagal Ukrainos konstituciją šalies teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, tačiau „galima įsteigti mokymo centrų, sukurti ir panaudoti kitokias formas“.
„Su mumis besiribojančios teritorijos karinis įsisavinimas kelia mums rimtų problemų saugumo srityje. Tai tiesiogiai susiję su Rusijos Federacijos ir Rusijos tautos gyvybiškai svarbiais interesais“, – sakė V. Putinas.
„Tai kelia susirūpinimą ir apie tai turime galvoti“, – pridūrė jis.
Trečiadienį V. Putinas pavadino Ukrainos vadovybę „nedraugiška“, bet pareiškė, kad rusai ir ukrainiečiai yra labai artimi.
„Mes – kaip vienas“, – pasakė jis.
V. Zelenskis praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją atidėliojant siūlytą susitikimą su V. Putinu.
Kijevo konfliktas su separatistai rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prasidėjo 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus atmeta.
