V.Putinas po savo metinės spaudos konferencijos maratono atskleidė, kad M.Chodorkovskis pirmą kartą parašė malonės prašymą, kuriame nurodo, kad serga jo motina.
Prezidentas sakė, kad toks sprendimas bus priimtas.
„Dėl Chodorkovskio – aš jau apie tai kalbėjau, Michailas Borisovičius turėjo pagal įstatymus parašyti atitinkamą popierių, jis to nedarė, bet dabar, visai neseniai, jis tokį popierių parašė ir kreipėsi į mane su malonės prašymu“, – sakė jis.
Pasak V.Putino, jis artimiausiu metu pasirašys įsakymą dėl malonės M.Chodorkovskiui.
„Jis (M.Chodorkovskis) laisvės atėmimo vietose jau praleido daugiau nei 10 metų, tai – rimta bausmė, jis nurodo humanitarinio pobūdžio aplinkybes, serga jo motina, ir aš manau, kad galima priimti sprendimą, ir artimiausiu metu bus pasirašytas įsakymas dėl malonės suteikimo“, – sakė V.Putinas.
Anksčiau ketvirtadienį per „didžiąją“ spaudos konferenciją prezidentas sakė, kad nemato ypatingų perspektyvų vadinamojoje trečiojoje „Jukos“ byloje.
„Dėl „trečiosios bylos“ nenoriu leistis į detales, bet, atvirai kalbant, kaip žmogus, kuris į tai žiūri iš šalies... ypatingų perspektyvų šia prasme nematau“, – nurodė jis.
Tuo tarpu M.Chodorkovskio advokatai paneigė, kad jis parašė malonės prašymą.
„Jis nepateikė tokio prašymo, o mes neturime informacijos, kad jo vardu tokį prašymą būtų pateikęs kažkas kitas“, – sakė M.Chodorkovskio pagrindinis advokatas Vadimas Kliuvgantas.
„Neturime tokios informacijos, nors per pastaruosius metus įvairūs individai buvo pateikę prašymų suteikti jam malonę“, – pridūrė jis.
V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas nurodė, kad neseniai prezidento gautą laišką pasirašė pats M.Chodorkovskio asmeniškai.
Jei jam bus suteikta malonė, buvęs naftos magnatas iškart išeis į laisvę, sako jo advokatas Vadimas Kliuvgantas. Procedūra, pasak jo, gana paprasta - žmogus atgauna laisvą iškart, kai tik prezidentas pasirašo malonės raštą.
M.Chodorkovskio įkalinimas daugelio buvo vertinamas kaip bausmė už iššūkį, mestą V.Putino valdymui.
M.Chodorkovskio įkalinimas daugelio buvo vertinamas kaip bausmė už iššūkį, mestą V.Putino valdymui.
Verslininko areštas ir vėlesnis jo naftos bendrovės „Jukos“ išardymas pasiuntė perspėjantį signalą kitiems politinių ambicijų turintiems magnatams ir leido V.Putinui įtvirtinti savo valdžią bei sustiprinti valstybės kontrolę šalies energetikos sektoriuje.
Buvęs turtingiausias Rusijoje žmogus buvo suimtas 2003 metų spalio 25-ąją, kai kaukėti specialiųjų pajėgų nariai įsiveržė į jo lėktuvą viename Sibiro oro uoste. M.Chodorkovskis vėliau buvo nuteistas už mokesčių vengimą ir pasiųstas aštuoneriems metams už grotų.
2010 metais M.Chodorkovskiui buvo skirta dar viena laisvės atėmimo bausmė – už savo paties bendrovės „Jukos“ turto grobstymą. Tas nuosprendis daugelio buvo interpretuojamas kaip priemonė laikyti verslininką kalėjime, kol V.Putinas užsitikrino trečią prezidento kadenciją.
Kai M. Chodorkovskis buvo suimtas, jo turtas buvo vertinamas apie 15 mlrd. JAV dolerių, todėl jis laikytas turtingiausiu žmogumi Rusijoje. Per V.Putino pirmąją kadenciją Kremliuje M. Chodorkovskis metė iššūkį jo valdymui, finansuodamas opozicijos partijas, taip pat, kaip manoma, turėjo asmeninių politinių ambicijų.
Jo veiksmai kirtosi su nerašytu susitarimu tarp V.Putino ir Rusijos verslo oligarchų, pagal kurį vyriausybė nesiimdavo tirti privatizacijos procesų, sukrovusių tiems verslininkams milžiniškus turtus per kelerius metus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo – su sąlyga, kad jie nesikiš į politiką.
Nors spaudimas M.Chodorkovskiui didėjo kelis mėnesius prieš jo areštą, sprendimas jį suimti buvo labai netikėtas daugeliui, taip pat ir pačiam magnatui.
Anksčiau šiais metais per vieną interviu paklaustas, ką būtų padaręs, jeigu būtų iš anksto žinojęs, kad praleis dešimtmetį kalėjime, M. Chodorkovskis atsakė: „Bijau, kad būčiau nusišovęs. Anuo metu dabartinė mano patirtis man būtų buvusi didelis sukrėtimas.“
M.Chodorkovskio bendrovė, kuri iki jo arešto buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, itin dominusi investuotojus, buvo parduota dalimis, o jos pelningiausi objektai atsidūrė valstybinės bendrovės „Rosneft“ rankose.
V.Kliuvgantas yra pažymėjęs, kad jo ginamojo areštas tapo tragedija verslininko šeimai, tačiau taip pat „sugriovė daugelio toje bendrovėje dirbusių žmonių gyvenimus“.
„Akivaizdu, koks buvo svarbiausias jo arešto tikslas – arba bent jau vienas svarbiausių tikslų: palaužti jį, priversti jį daryti viską, ko nori jie, – sakė teisininkas. – Tačiau jiems nepavyko... Jo dvasia nepalaužta.“
