2011-ųjų kovo 10 dieną tuometinis JAV viceprezidentas J.Bidenas ir tuometinis Rusijos premjeras V.Putinas susitiko Maskvoje.
„Apibūdinčiau susitikimą kaip šiltą“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė tuometinis JAV santykių su Rusija „perkrovimo“ architektas Michaelas McFaulas, vėliau tapęs ambasadoriumi Rusijoje.
„Jis nebuvo konfrontacinis, tačiau daug laiko praleidome kalbėdami apie dalykus, dėl kurių nesutariame, ypač Sakartvelą ir priešraketinę gynybą“, – pasakė M.McFaulas.
J.Bidenas su V.Putinu turėjo ir susitikimą už uždarų durų dviese – M.McFaulas jame nedalyvavo. Vėliau J.Bidenas atskleidė, ką pasakė V.Putinui.
„Pasakiau: pone premjere, žiūriu į jūsų akis ir nemanau, kad turite sielą. Jis pažiūrėjo į mane, nusišypsojo ir pasakė: suprantame vienas kitą“, – po kelių metų J.Bidenas pasakojo žurnalui „The New Yorker“.
Pasak M.McFaulo, J.Bidenas yra „socialus vyrukas“, kuris mėgsta paimti už rankos ar alkūnės, turi gerą humoro jausmą.
„Pas Putiną to nepamenu. Jis buvo užsidėjęs žaidimo kaukę, laikėsi plano“, – tikino jis.
„Proveržių nebus“
Dabar V.Putinas ir J.Bidenas susitiks jau kaip prezidentai, o Maskvos ir Vašingtono santykiuose tvyro didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo laikų – šalys net neturi ambasadorių viena kitos sostinėse.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė besitikintis, kad susitikimo metu „bus galima užtikrinti bent jau santykių su JAV stabilizavimą“.
„Visur yra sunkumų, niekas nėra lengva“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė „neturįs iliuzijų“ dėl progreso: „Mes nebandome sudaryti įspūdžio, kad bus proveržis ar istoriniai sprendimai.“
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
J.Bidenas birželio 9 dieną JAV kariams pareiškė, kad turi aiškią žinią V.Putinui.
„Nesiekiame konflikto su Rusija. Norime stabilių ir nuspėjamų santykių. Tačiau aš buvau aiškus: JAV atsakys stipriai ir prasmingai, jei Rusijos vyriausybė imsis žalingos veiklos“, – J.Bidenas kalbėjo prieš kelionę į Europą.
Kritika dėl „Nord Stream 2“
J.Bidenui tapus prezidentu, Baltieji rūmai Maskvai skyrė naujas sankcijas – jomis atsakė į kibernetines atakas prieš JAV vyriausybės agentūras ir rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Baltieji rūmai siekia pagerinti santykius su Ukraina, kurios pajėgos Donbase kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praeitą mėnesį lankėsi Kijeve, o J.Bidenas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį susitikti. Vis dėlto jis atmetė V.Zelenskio prašymą akis į akį susitikti prieš J.Bidenui susitinkant su V.Putinu.
J.Bidenas buvo kritikuojamas dėl kai kurių sprendimų, laikomų naudingais Rusijai.
Jo administracija neskyrė sankcijų, kurios galėtų užkirsti kelią dujotiekio „Nord Stream 2“ užbaigimui. Toks sprendimas buvo kritikuojamas kai kurių Kongreso respublikonų ir Europos sąjungininkų.
Vos J.Bidenui tapus prezidentu, JAV pratęsė naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (angl. „New START“) sutartį su Rusija – vienintelę išlikusią didelę ginklų kontrolės sutartį tarp Maskvos ir Vašingtono.
Pasak kai kurių Kongreso respublikonų, tai – beprasmiška, nes nuolat kyla abejonių dėl to, kaip Rusija laikosi kitų susitarimų. O „New START“ pratęsimas esą riboja JAV pastangas modernizuoti savo arsenalą.
Baltieji rūmai taip pat išreiškė žemus lūkesčius susitikimui Ženevoje.
„Nemanau, kad tai bus susitikimas, kurio metu bus išspręstos visos problemos ar visi iššūkiai mūsų santykiuose“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Kuklūs rezultatai
Pasak M.McFaulo, susitikimo rezultatai greičiausiai bus kuklūs: gali būti susitarta toliau diskutuoti apie ginkluotės ribojimo sutartis, grąžinti ambasadorius į Maskvą ir Vašingtoną.
Taip pat įmanoma susitarti dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos, leidžiančios teikti humanitarinę pagalbą Sirijai. Čia JAV ir Rusija remia skirtingas konflikto puses. Įmanoma, kad susitikimo metu bus susitarta imtis veiksmų dėl Irano branduolinio susitarimo atnaujinimo.
Pasak rusų politologo Ivano Kurillos, V.Putinui svarbiausia būti pamatytam pasaulinėje arenoje šalia JAV prezidento.
„Neabejotinai Putinas vėl nori būti lygiavertis partneris dialoge su Amerikos prezidentu“, – I.Kurilla sakė „Laisvosios Europos radijui“.
I.Kurillos teigimu, V.Putinas atmes bet kokias diskusijas apie okupuotą Krymo pusiasalį ar Baltarusiją.
„Ir, žinoma, Putinas nenori būti mokomas apie žmogaus teises“, – teigė politologas.
