Saugumo tarnybų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose pareigūnai jau sutarė keistis informacija, nes visose trijose šalyse ruošiamasi vadinamosioms „įtakos operacijoms“.
Ar, kaip ir pernai Amerikoje, Europoje bus skelbiami pavogti elektroniniai laiškai? Ar interneto botai socialiniuose tinkluose skleis suklastotas naujienas ir tiesiog melą?
„Jos siekia ne įtikinti žmones, o juos suklaidinti. Ne pateikti alternatyvų požiūrį, o suskaldyti visuomenę ir galiausiai iki minimumo sumažinti mūsų galimybę suprasti, kas vyksta.“
Tokią nuomonę apie Rusijos valdžios kontroliuojamas propagandinės „žiniasklaidos“ priemones neseniai išsakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.
Balsų kompiuteriai neskaičiuos
Bene grėsmingiausią įspėjimą praėjusią savaitę pasiuntė Prancūzijos išorės saugumo tarnyba (DGSE). Ji pranešė besitikinti, kad Rusija kišis į balandžio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio fronto“ lyderės Marine Le Pen naudai.
DGSE vadovas teigė manantis, kad Rusija naudosis interneto botais (automatizuotomis socialinių tinklų paskyromis – red. past.) ir skleis M.Le Pen palankias suklastotas naujienas.
Be to, įmanoma, kad bus viešinami iš M.Le Pen konkurentų pavogti elektroniniai laiškai. 15min jau rašė, kad Rusijos propagandistai pradėjo pulti gana netikėtai išpopuliarėjusį nepriklausomą kandidatą Emmanuelį Macroną, o šio liberalaus politiko reitingai lyg tyčia pradėjo leistis.
Nyderlandų vyriausybė nusprendė per kovo 15-osios parlamento rinkimus nenaudoti balsų skaičiavimo kompiuterių – baiminamasi, kad į programinę įrangą gali įsiskverbti užsienio žvalgyba.
Praėjusią savaitę Nyderlandų vyriausybė nusprendė per kovo 15-osios parlamento rinkimus nenaudoti balsų skaičiavimo kompiuterių – balsai bus skaičiuojami ranka, nes baiminamasi, kad į programinę įrangą gali įsiskverbti užsienio žvalgyba. Omenyje turima, žinoma, Rusija.
„Dabar, kai tarptautiniu mastu yra įrodymų, kad rusus gali dominti rinkimai užsienyje, mes prieš artėjančius rinkimus turime grįžti prie seno gero popieriaus“, – teigė Nyderlandų vidaus reikalų ministras Ronaldas Plasterkas.
Įdomu, kad apie Rusijos grėsmę kalba ne tik prancūzai, vokiečiai ir olandai. Apie Kremliaus kibernetinius šnipus neseniai prabilo Danija, Norvegija paskelbė, kad rusų programišiai taikėsi į Leiboristų partijos serverius, o Italija įtaria, jog būtent Maskva inicijavo kibernetinę ataką prieš Užsienio reikalų ministeriją.
Lisos istorija – eksperimentas?
Žinoma, yra ir tokių, kurie tikrai nesiskundžia. Nyderlandų Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas nuolat kalba apie „dešiniųjų revoliuciją“ ir atvirai simpatizuoja Rusijos užsienio politikai.
Ir G.Wildersas, ir M.Le Pen, ir Vokietijos antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovė Frauke Petry pasisako už ES sankcijų Rusijai atšaukimą.
Visi šie politikai apskritai euroskeptiški, o tai puikiai tinka Rusijai, kurios ilgalaikis tikslas yra sugriauti po Šaltojo karo pabaigos stojusią geopolitinę tvarką.
Kad Kremlius yra pasiruošęs pulti į pagalbą Rusijai palankiems politikams prieš rinkimus, galutinai paaiškėjo sausį, kai absoliučiai visos JAV žvalgybos tarnybos paskelbė, jog Vladimiras Putinas asmeniškai įsakė surengti „įtakos kampaniją“ Amerikoje ir padėti Donaldui Trumpui nugalėti.
Maskvoje ši informacija nuosekliai vadinama nesąmone, tačiau žvalgybininkai Vašingtone irgi laikosi savo.
Rusijos ilgalaikis tikslas yra sugriauti po Šaltojo karo pabaigos stojusią geopolitinę tvarką.
ES įkurta Rytų strateginės komunikacijos darbo grupė dabar mano, kad Rusija panašią operaciją parengė ir Europoje. Darbo grupės teigimu, pagrindinis Kremliaus taikinys šiemet – Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Anot ekspertų, svarbūs ne tik rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose, bet ir būsimi balsavimai Norvegijoje, Čekijoje, Serbijoje. Šios šalies Rusija labai nenori paleisti eurointegracijos keliu.
Saugumo pareigūnai teigia, kad Rusijos strategiją sudaro du pagrindiniai elementai – pavogtų dokumentų tekinimas (tuo per JAV prezidento rinkimų kampaniją pasirūpino „WikiLeaks“) ir melagingų naujienų skleidimas.
Vienu tokių melų pernai sausį tapo Rusijos valstybinio Pirmojo kanalo pranešimas, esą „pietietiškos išvaizdos“ prieglobsčio prašytojai Vokietijoje pagrobė ir išprievartavo mergaitę Lisą iš rusų imigrantų šeimos.
Žinia nebuvo 100 proc. klaidinga. 13-metė Lisa iš tiesų buvo dingusi vienai nakčiai ir iš pradžių tikino buvusi išprievartauta.
Bet nors policijos tyrėjai netrukus nustatė, kad paauglė nakvojo pas draugę ir tikrai nebuvo išprievartauta, rusakalbiai protestuotojai pradėjo rinktis prie A.Merkel biuro ir skalambyti apie pavojų vaikams.
Atsiliepė net Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, apkaltinęs Vokietijos vyriausybę slepiant tiesą.
Vienos ES šalies pareigūnas „The Daily Telegraph“ teigė manantis, kad Lisos atvejis buvo eksperimentas, kuriuo siekta nustatyti, kaip lengvai galima įplieksti nepasitenkinimą A.Merkel migracijos politika.
Kaip jau minėta, dabar Rusijos propagandistai puola ir prancūzą E.Macroną, kuris pasisako už sankcijų Maskvai išlaikymą. E.Macroną „Sputnik“ ir RT vadina bankininkų kandidatu, slaptu homoseksualu.
Pats E.Macronas juokiasi: „Jei jums sako, esą aš gyvenu dvigubą gyvenimą su tariamu meilužiu, taip yra todėl, kad pabėgo mano holograma.“ Bet jo kampanijos vadovas Richardas Ferrandas jau pasmerkė Rusijos užsuktą dezinformacijos vajų.
„Mūsų kompiuteriai puolami šimtus, jei ne tūkstančius kartų. Taip jau yra, kad puolama iš Rusijos pusės. Mes norime stiprios Europos, todėl taip ir elgiamasi“, – teigė R.Ferrandas.
Akivaizdžių įrodymų stinga
Tiek privatus, tiek valstybinis sektoriai jau pradėjo ruoštis būsimiems Rusijos veiksmams.
Aštuonios Prancūzijos žiniasklaidos priemonės, tarp jų – dienraštis „Le Monde“ ir naujienų agentūra AFP, praėjusią savaitę paskelbė apie veiksmus, kurių kartu su tinklu „Facebook“ imsis kovodamos su melagingų naujienų epidemija. Apie panašią iniciatyvą dar praėjusią savaitę paskelbta ir Vokietijoje.
O ES Rytų strateginės komunikacijos darbo grupė skubiai analizuoja dezinformacijos skleidimo tendencijas.
„Turime suprasti, kad tai nėra komunikacinė strateginė misija, kuriai vadovauja ryšių su visuomene kompanijos, – pastebėjo Rusijos propagandą Vokietijoje analizuojantis Stefanas Meisteris. – Tai yra saugumo operacija, kurią vykdo saugumo tarnybos. Tai yra Rusijos Federacijos saugumo doktrinos dalis.“
Vis dėlto yra problemų su nenuginčijamų Rusijos kaltės įrodymų pateikimu. Pavyzdžiui, Vokietijos žvalgyba po metus trukusio tyrimo paskelbė, kad Maskva „elgiasi priešiškai“, bet nustatyti akivaizdaus ryšio tarp skandalo dėl mergaitės Lisos ir Rusijos valdžios institucijų nesugebėjo.
Europoje atsiranda politikų ir ekspertų, kurie teigia, jog kalbos apie „Rusijos programišius“ tapo patogiu ginklu, kuriuo smogiama Senojo žemyno euroskeptikams.
„Neradome „rūkstančio pistoleto“. Norėjome parodyti jiems (Rusijai – red. past.) geltoną kortelę“, – „Süddeutsche Zeitung“ teigė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.
Negana to, žvalgyba nerado ir įrodymų, kad Rusija kaip nors susijusi su partija „Alternatyva Vokietijai“, pavyzdžiui, ją finansuoja.
Nenuostabu, kad Europoje atsiranda politikų ir ekspertų, kurie teigia, jog kalbos apie „Rusijos programišius“ tapo patogiu ginklu, kuriuo smogiama Senojo žemyno euroskeptikams. Esą užsiimti savotiška raganų medžiokle ir pervertinti Kremliaus grėsmę yra net pavojingiau, nei ją nuvertinti.
„Prieš kelis mėnesius mes Rusijos įtaką nuvertindavome. Niekas apie tai nekalbėjo ir nemąstė. Dabar, manau, vyksta atvirkštinis procesas – mes pervertiname rusų sugebėjimus. Yra net tam tikros panikos ženklų“, – svarstė S.Meisteris.
