„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vladimiro Putino žygis prieš mokslą Rusijai smogs skaudžiau nei smukusi naftos kaina

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didžiausia grėsme savo režimui laiko išsilavinusius ir mąstančius Rusijos piliečius, todėl imasi griauti šalies aukštojo mokslo sistemą ir karpyti finansavimą mokslui bei kultūrai, teigia Rusijos verslininkas ir rašytojas, iš „Gazprom-Media“ vadovo pareigų dėl reikalavimų skleisti propagandą pasitraukęs Alfredas Kochas.
 Buvęs V.Putino bendražygis Alfredas Kochas taip pat tapo Kremliaus valdovo kritiku
Buvęs V.Putino bendražygis Alfredas Kochas taip pat tapo Kremliaus valdovo kritiku

Savo komentare, publikuotame tinklalapyje szona.org, jis rašo, kad tokia V.Putino politika gal trumpam apsaugos jį nuo opozicijos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neabejotinai smogs Rusijai skaudžiau nei bet koks ekonominis nuosmukis dėl krintančių dujų kainų.

A.Kochas primena, kad Josifas Stalinas savo režimą pasmerkė žlugimui būtent tada, kai įsivėlęs į ginklavimosi varžybas buvo priverstas pripažinti, kad be mokslinininkų ir naujų išradimų nepajudės nė iš vietos.

Nusigręždamas nuo mokslo ir švietimo, Kremliaus lyderis atima iš Rusijos bet kokias galimybes išgyventi progreso pasaulyje, – rašo A.Kochas.

„J.Stalinas net prisivertė pats susirašinėti su mokslininku, Nobelio fizikos premijos laureatu  Piotru Kapica, kuris, švelniai tariant, nebuvo J.Stalino rėmėjas ir net atsisakė dirbti kuriant atominę bombą“, – rašo A.Kochas.

Pasak jo, netrukus jau visiems buvo aišku, kad mokslas yra toks dalykas, kuris negali būti plėtojamas izoliacijoje.

„Tam, kad būtų sukuriama kažkas naujo, turi būti sukurta laisvės atmosfera, ir tai Sovietų Sąjungos lyderiams netrukus teko pripažinti, nors laisvės jie visai nenorėjo“, – rašo jis.

Bijo intelektualų

A.Kochas prisimena, kad Leonido Brežnevo laikais kultūra tapo viena labiausiai valstybės remiamų sričių ir rusams net buvo sudaryta galimybė skaityti, pavyzdžiui, Ernesto Hemingway knygas.

„Visa tai vedė į intelektualų sluoksnio susikūrimą. Ši visuomenės dalis paskui ir ėmė Michailą Gorbačiovą spausti persitvarkyti, su visomis to pasekmėmis“, – rašo jis.

A.Kochas pabrėžia, kad jokiu būdu nėra sovietinio požiūrio į mokslą ir kultūrą šalininkas, tačiau tuo labiau nepalaiko V.Putino politikos.

„Tai, ką matome dabar, yra visiškai priešinga progresui. V.Putino koncepcija apkritai veda į pražūtį, nes jis iš principo neigia bet kokį progresą tiek visuomeniniame gyvenime, tiek moksle ir technologijose“, – teigia rašytojas.

Pasak A.Kocho, V.Putinas atima finansavimą iš mokslo ir kultūros siekdamas užkirsti kelią susikurti intelektualų opozicijai, tačiau tuo pačiu pasirašo nuosprendį ir savo režimui. 

„ V.Putino atgrasus požiūris į mokslą Rusijai suduos kur kas skaudesnį smūgį nei bet koks naftos kainų kritimas“, – konstatuoja A.Kochas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs