Naktis į liepos 15-ąją tapo viena blogiausių Zincigo miestelio, įsikūrusio palei Reino upę, gyventojų gyvenime – potvynio vanduo užliejo beveik visų pastatų pirmus aukštus.
Iš dviaukščio namo, kuriame gyvena Achmedas Cali su mergina, dviem vaikais ir katinu, beveik nieko neliko.
Apie 21 val. ugniagesiai nurodė jiems evakuotis. Pora nuvežė vaikus į saugią vietą, tačiau pati nusprendė likti namie. Pasak Achmedo, jie neįvertino situacijos rimtumo.
„Apie vidurnaktį pradėjo tekėti vanduo ir per pusvalandį pusė pirmo aukšto buvo užtvindyta, – pasakojo jis. – Pamatėme gelbėtojus valtyje, kai jie atplaukė mūsų kaimyno. Pašvietėme į juos lempa ir patys išlindome pro langą: aš, mano mergina ir mūsų katinas. Su savimi neturėjome nieko: nė avalynės, nė dokumentų.“
Sugrįžęs Achmedas stengiasi sutvarkyti namą, tačiau gelbėtojai sakė, kad atstatyti jo jau negalima – pastarasis purvinas nuo grindų iki lubų. Visas Achmedo turtas prapuolė: baldai ir visi daiktai, likę namuose, dabar yra suversti į krūvą prie įėjimo. Galiniame kieme dumble mėtosi vaikų fotografijos ir žaislai.
Panašioje situacijoje atsidūrė daugiau žmonių. Miesto gatvėse vis dar yra vandens, o gyventojai ir savanoriai dirba iki kelių įklimpę į purvą.
Daug nukentėjusiųjų neturėjo specialaus draudimo nuo potvynių, kadangi anksčiau nebuvo jokių tokio masto stichijos užuominų, rašo DW.
Nuskendo 12 neįgaliųjų
Pagrindinė tragedija įvyko keli metrai nuo Achmedo namų. Mieste veikia neįgaliųjų socialinės reabilitacijos centro „St. Raphael Caritas Alten – und Behindertenhilfe GmbH“ dirbtuvės.
Internate netoli dirbtuvių gyveno 34 žmonės. Iš aplieto namo pavyko išgelbėti tik 22 iš jų.
„Tai – siaubinga, net negalime suskaičiuoti aukų. Mūsų įstaiga 35 metus dirba su neįgaliaisiais. Nežinome, kada galėsime iš naujo pradėti darbą ir ar apskritai galėsime“, – sakė agentūros vadovas Franzas Josefas Bellas.
Šiandien jis padeda mieste koordinuoti gelbėtojų darbą. Kartu su juo nuolaužas renka beveik 150 savanorių.
Be medžių gabalų, sulūžusių baldų ir dumblo, miestas padengtas tuščiais plastiko buteliais. Zincige veikia mineralinio vandens gamykla „Sinziger Mineralbrunnen“, kuri taip pat stipriai nukentėjo nuo potvynio.
Potvynio pavojus iš čia nepasitraukė – vanduo gali prasiveržti pro užtvanką. Čia dirbant DW korespondentui, sukaukė sirena ir miesto gyventojai buvo laikinai evakuoti.
„Miestas tarsi po karo“
54 km nuo Zincigo plyti idiliškas Bad Miunstereifelio miestelis, populiarus tarp žygeivių. Šiandien jis mažai panašus į jaukią instagramišką vietą, kur turistai mėgsta gerti vyną ir fotografuotis Viduramžiais iškilusių pastatų fone.
Vandens srovės nuplovė vietos gatves, palikdamos išdaužytas vitrinas, nuplaudamos tiltus, nunešdamos su savimi automobilius, medžius, šiukšlių konteinerius.
„Miestas – tarsi po karo“, – taip situaciją apibūdina vietiniai. Labiausiai nuo stichijos nukentėjo istorinis miesto centras: čia ant purvo sluoksnio guli iš žemės išplėšti grindinio akmenys, lempų stulpai ir baldų nuolaužos.
Miesto centre esančiuose pastatuose išdaužyti stiklai, pirmieji aukštai ir grindys padengtos storu purvo sluoksniu. Mieste potvynio metu žuvo keturi žmonės, tačiau visame regione aukos skaičiuojamos dešimtimis.
„Kai atitekėjo vanduo, išgirdau garsų dundėjimą ir žmonių riksmus. Pažiūrėjau pro langą: vanduo buvo visur ir gana aukštai, – pasakojo viena gyventoja. – Tai buvo siaubinga. Nebuvo įmanoma išeiti į lauką, įeiti į namus. Rūsys, laiptai ir pirmas aukštas buvo apsemti.“
Pasak Bad Miunstereifelio gyventojos, kai kurie jos pažįstami iškart susikrovė lagaminus ir išvyko. Ji iki paskutinės akimirkos laukė evakuacijos. Pas ją buvo atėjęs ugniagesys, kuris pasakė, kad kol kas viskas ne taip baisu, ir paprašė sekti naujienas.
Potvynio gyventoja sulaukė namuose.
„Situacija Bad Miunstereifelyje – katastrofiška, – sakė miesto burmistrė Sabine Preiser-Marian. – Daug gyvenviečių, galima sakyti, yra prarastos. Infrastruktūra nefunkcionuoja, keliai yra sugriauti. Šiuo metu bandome išgelbėti žmones, suprasti, ką reikia evakuoti iš namų, kas yra užblokuotas“
Pasak S.Preiser-Marian, situacija kontroliuojama ir visiems gyventojams teikiama reikalinga pagalba, nors kelias dienas čia nėra elektros, vandens ir ryšio. Todėl kai kurie žmonės iš kitų miestų negali rasti savo pagyvenusių artimųjų.
Paklausta, kas lėmė tokią tragediją, ji atsakė, kad priežastimi tapo „vandens kiekis, kuriuo nebuvo įmanoma prognozuoti“.
Katastrofa sutelkė vokiečius
Miesto administracija gyventojams suorganizavo laikiną prieglaudą, kurioje verda įprastas gyvenimas: ant kepsninės kepama mėsa ir dešrelės, dalijami sumuštiniai, aplink bėgioja moliu išsipurvinę vaikai, pavargę suaugusieji vakarieniauja. Čia gyventojai gali pailsėti nuo nuolaužų rinkimo, pavalgyti karšto maisto. Sporto salės pastate – ir išsimaudyti po karštu dušu.
„Karštas dušas – labai svarbus dalykas. Tokioje dramatiškoje situacijoje labai nuramina. Galiausiai iš miesto centro nieko neliko: jis sugriautas“, – sakė viena iš savanorių.
Ji vietiniams gyventojams dalija informacinius lapelius apie tai, kur Bad Miunstereifelyje jie gali gauti pagalbos.
Katastrofa suartino miesto gyventojus. Praėjus dienai po potvynio, jie stengiasi aptvarkyti namus ir gatves. Dirba visi, įskaitant mažus vaikus.
