Praėjusią savaitę amerikiečių žurnale „The National Interest“ buvo publikuota V.Putino esė „Tikrosios 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių pamokos“. Joje rašoma, kad Baltijos valstybės prie Sovietų Sąjungos prisijungė apibusiu susitarimu. Esė galima rasti ir daugiau istorijos iškraipymų.
Po kelių dienų istorikė Julia Obertreis iš Friedricho-Alexanderio universiteto Bavarijoje gavo elektroninį laišką iš Rusijos ambasados Vokietijoje, prie kurio buvo prisegta į vokiečių kalba išversta esė, rašo „Laisvosios Europos radijas“ (RL/RFE).
„Rusijos prezidento straipsnis neabejotinai sukels didžiulį susidomėjimą tarp jūsų skaitytojų. Atsižvelgdami į tai siūlome pasinaudoti Vladimiro Putino straipsniu ateityje ruošiantis istorijos paskaitoms“, – rašoma Rusijos ambasados laiške.
J.Obertreis apie laišką parašė tviteryje. Paaiškėjo, kad esė buvo nusiųsta ir daug kitų Vokietijos istorikų.
„Nesu tikra, turėčiau juoktis ar verkti“, – rašė Rytų Europos istorikė Anke Hilbrenner iš Getingeno universiteto.
„Putinas vėl žaidžia istoriką“, – rašė Martinas Austas iš Bonos universiteto.
Bandymas perrašyti istoriją
V.Putino esė išdėstytas monologas atrodo kaip revizionistinių pažiūrų, kurias Maskva bandė primesti pastaraisiais metais, santrauka. Rusija nuolat kalba apie tai, kad Vakarai iškraipo Antrojo pasaulinio karo vaidmenį, vis primena savo indėlį nugalint nacistinę Vokietiją beveik 27 mln. gyvybių kaina, rašo RL/RFE.
V.Putinas savo esė rašė, kad Lenkija pati buvo atsakinga už dvigubą nacių ir sovietų invaziją 1939 metais. V.Putinas Molotovo-Ribbentropo paktą pateisina kaip „gynybinį“.
M.Austinas RL/RFE sakė, kad jį nustebino toks Rusijos ambasados laiškas. Jo akimis, šis V.Putino straipsnis – dalis atminties karo su Rusija, kurį pastaraisiais metais pradėjo Rytų Europa. Pasak istoriko, didžioji dalis esė – istorijos iškraipymai.
„Joks istorikas Vokietijoje nesutiks kaltinti Lenkijos už Antrąjį pasaulinį karą. <...> Spėju, kad daug mano kolegų naudosis Putino tekstu kaip šaltiniu, kurį galima studijuoti siekiant daugiau sužinoti apie istorijos politikos mechanizmus apskritai, ir ypač antagonistinę atminties kultūrą“, – sakė M.Austinas.
„Paprastai suprantame istoriją kaip nešališką diskursą. Tačiau kai prezidentas imasi popieriaus lapo ir leidžia jo straipsniu dalytis su profesoriais prašant, kad juo būtų pasidalyta istorijos paskaitose, tai yra nepaprastas įvykis“, – vienoje Vokietijos televizijoje kalbėjo istorikas Schulze'as Wesselas.
RL/RFE atsiųstuose komentaruose Rusijos ambasados Berlyne atstovas spaudai Ilja Ražkovas tikino, kad elektroninis laiškas buvo „visiškai informacinio pobūdžio, skirtas padėti skaitytojams įgauti objektyvų požiūrį šiuo klausimu“.
