Pirmadienį Vokietijos kanclerė A.Merkel patvirtino – ji nesieks 5-osios kadencijos kanclerio poste, taip pat ketina nebevadovauti Krikščionių demokratų sąjungai (CDU)
„Tai tikrai bus eros pabaiga, nors ir neaišku, kada ji ateis, tačiau tikėtis, kad A.Merkel savo poste išbus visą kadenciją iki 2021-ųjų yra nerealu.
Labai tikėtina, kad kanclerio postą ji paliks anksčiau. Vargas dėl to, kas taps jos įpėdiniu, – ne už kalnų. Šiuo metu niekas nerodo entuziazmo dalyvauti naujuose rinkimuose, o tai ją ir laiko jos poste.
Tačiau kai tik jos autoritetas sumažės, o tai neišvengiama, CDU bei Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) reitingai pasikeis, ir ji turės palikti postą“, – kalba pašnekovas.
Pasak J.Techau, Vokietijoje nėra nė vieno akivaizdaus kandidato, kuris būtų tokio pat lygio ir turėtų tokius pat plieninius nervus, kaip ji.
„Tačiau galima prisiminti, kad pradėdama savo pirmąją kadenciją ji taip pat nebuvo vertinama labai rimtai. Galų gale, kiekvienas yra pakeičiamas, o demokratinėse valstybėse – neabejotinai“, – sako J.Techau.
Svarbesnis vaidmuo teks Prancūzijai
J.Techau manymu, po A.Merkel pasitraukimo, ES kontekste didesnė atsakomybė guls ant Prancūzijos ir jos prezidento Emmanuelio Macrono pečių.
„Žinoma, kad ir kas taps kitu Vokietijos kancleriu, jis taip pat vaidins svarbų vaidmenį. Europoje Vokietija neišvengiamai yra stipri žaidėja.
Kyla klausimas, ar naujasis Vokietijos lyderis galės prisiimti nuoširdaus tarpininko poziciją bei išsaugoti galią Europoje, kurią A.Merkel turėjo savo galios viršūnėje.
Platesniame – pasauliniame kontekste, Vokietijos vaidmuo visuomet yra mažiau svarbus nei kalbama. Vokietija vaidino pagrindinį vaidmenį Irano derybose, Rusijos klausimu po Krymo aneksijos ir Balkanų diplomatijoje, tačiau Vokietija neturi realių galimybių projektuoti savo jėgą, tad jos vaidmuo yra ribotas“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, tai, kokia bus pasaulio tvarka po A.Merkel, labai smarkiai priklausys nuo to, ar naujasis Vokietijos lyderis išlaikys tvirtą poziciją dėl Rusijos ir sugebės sukurti tvirtą poziciją dėl Kinijos.
„Galiausiai, jei Vokietija nori vaidinti svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje, ji turi sustiprinti savo karinę galią. A.Merkel atsisakė paliesti šią problemą, tačiau ateityje to išvengti nebus įmanoma“, – kalba J.Techau.