Per pirmadienį vykusį susitikimą lyderiai susitarė, kad balandžio 1–5 dienomis bus uždarytos beveik visos parduotuvės. Šeštadienį, balandžio 3-ąją būtų leista atsidaryti tik maisto parduotuvėms.
Tačiau šiems planams išprovokavus aštrią kritiką trečiadienį buvo sušauktas neeilinis pasitarimas, ir lyderiai sutiko tik prašyti visuomenę Velykų savaitgalį praleisti namuose, sakė AFP šaltinis.
A.Merkel trečiadienį pripažino, kad planas dėl griežto karantino Velykoms buvo jos „klaida“.
Anksčiau trečiadienį pranešta, kad kanclerė ir 16 žemių lyderiai sutarė atšaukti savo planus per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus.
„Tai tik mano klaida“, – žurnalistams Berlyne sakė A.Merkel ir pridūrė, kad jai tenka „galutinė atsakomybė“ už griežtą kritiką išprovokavusį sprendimą.
„Visas procesas sukėlė papildomo netikrumo, dėl kurio prašau visų piliečių man atleisti“, – sakė ji.
Lyderiai sutiko, kad šių priemonių „tokiu pavidalu neįmanoma įgyvendinti“, per regioninio Šiaurės Reino-Vestfalijos parlamento posėdį sakė A. Merkel partijos CDU vadovas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas).
Kanclerė pripažino, kad būtų pernelyg sudėtinga įgyvendinti planus penkioms dienoms uždaryti ekonomiką, dar taip vėlai apie juos pranešus. Rimčiausiais iššūkiais tapo atostogų išmokų taisyklės ir tiekimo grandinės problemos.
Augant nepasitenkinimui dėl vyriausybės atsako į epidemiją, smuko CDU populiarumo reitingai, Vokietijai grumiantis su intensyvėjančiu COVID-19 protrūkiu, kurį ekspertai vadina trečiąja viruso banga.
„Netinkami prioritetai“
Ketinimai sugriežtinti karantiną šalyje sukėlė didžiulį pasipiktinimą: pavyzdžiui, dienraštis „Bild“ pavadino vyriausybės tvarkymąsi su pandemija „betvarke“.
„Merkel ir [regionų lyderiai] pametė iš akių tikrąją problemą“, – nurodė leidinys.
Savaitraštis „Der Spiegel“ savo ruožtu tas priemones pavadino „skandalu“, teigdamas, kad vyriausybė turi „visiškai netinkamus prioritetus“ ir turėtų sutelkti dėmesį į skiepijimo kampaniją ir testavimo strategijos tobulinimą.
Opozicijos politikai trečiadienį paragino surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, tačiau A.Merkel patikino, kad ją visiškai tebepalaiko jos dešinįjį ir kairįjį sparną vienijanti koalicinė vyriausybė.
Epidemiologinė padėtis Vokietijoje ir toliau prastėja: Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, trečiadienį buvo patvirtinta 15 813 naujų užsikrėtimo atvejų.
Be velykinio karantino, A.Merkel ir regionų lyderiai pirmadienio vakarą buvo susitarę pratęsti jau galiojančius suvaržymus dėl COVID-19, įskaitant kultūros, laisvalaikio ir sporto centrų uždarymo pratęsimą iki balandžio 18 dienos.
„Padėtis yra rimta. Atvejų skaičius auga eksponentiškai, o intensyviosios terapijos skyrių lovos vėl užpildomos“, – pareiškė A.Merkel, paskelbusi apie tas priemones.
Britiškoji koronaviruso atmaina Vokietijoje tapo dominuojančia, pažymėjo kanclerė ir perspėjo: „Mus ištiko nauja pandemija.“
Tačiau šalyje senka kantrybė dėl lėtų vakcinacijos tempų, buksuojančio masinio sparčiojo testavimo ir nepaisant kelis mėnesius trukusio karantino augančio sergamumo – dėl viso to CDU populiarumas šiuo metu yra menkiausias per pastaruosius metus.
Europos didžiausia ekonomika rugsėjį rinks naują federalinį parlamentą, o 16 metų šaliai vadovavusi A.Merkel pasitrauks iš valdžios.
Remiantis viena trečiadienį paskelbta apklausa, CDU dabar palaiko 26 proc. rinkėjų – gerokai mažiau nei 2017 metais, kuomet už šią valdančiąją partiją nubalsavo 32,9 proc. elektorato.
A.Merkel trečiadienį mėgino perteikti visuomenei optimistišką nuotaiką, žadėdama vokiečiams „įveikti virusą kartu“.
„Kelias yra sunkus ir duobėtas, jame yra ir sėkmių, ir kliūčių. Tačiau viruso keliamas siaubas pamažu trauksis“, – pabrėžė kanclerė.
