„Ar manote, kad galite pasitikėti Putinu?“, – kreivai besišypsodamas klausia Vokietijos brigados generolas Ralfas Hammersteinas.
Tai retorinis klausimas, į kurį didžioji dalis Europos atsakytų taip pat – ne. Vokietijos ginkluotosios pajėgos, vadinamos Bundesveru, ilgus metus buvo nepakankamų investicijų auka, tačiau tai turėtų pasikeisti.
Būsimasis kancleris Friedrichas Merzas nusprendė, kad dabar atėjo metas Vokietijai investuoti į savo kariuomenę tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.
Vokietija ką tik priėmė svarbią konstitucinio skolos apribojimo reformą, kuri atlaisvino milijardų eurų finansavimą. Pagal vieną modelį, kuriuo pasidalijo su CNN, per 10 metų laikotarpį, Vokietijai išleidžiant 3,5 proc. BVP, tai galėtų sudaryti 600 mlrd. eurų.
Visapusiška Rusijos karinė invazija į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. buvo seisminis momentas žemynui. Karas sugrįžo, o nuo geležinės uždangos griuvimo gyvavusi santarvė baigėsi.
Berlyne prasidėjo laikotarpis, kuris vokiečių kalboje vadinamas „Zeitenwende“, arba „posūkio tašku“. Iš esmės tai buvo pastangų vėl padidinti karines išlaidas pradžia.
Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Sholzas teigė, kad šaliai reikia naujos gynybos ir saugumo politikos, o Bundesverui reikia skirti ypatingą dėmesį.
Jis įsteigė vienkartinį 100 mlrd. eurų fondą „visapusiškoms investicijoms“ į Bundesverą. Norėdamas tai padaryti, Scholzas turėjo iš dalies pakeisti Pagrindinį įstatymą – iš esmės šalies konstituciją.
Nors buvo palankiai sutikta, tačiau ši politika buvo įgyvendinama vangiai, o vyriausybės kivirčai ir nesutarimai galiausiai privedė prie to, kad Sholzas neteko darbo.
Dabar jo būsimasis įpėdinis siekia sustiprinti pokyčių kryptį.
„Apgaulingu visuomenės saugumu tikėjome mažiausiai dešimtmetį, tikriausiai daug ilgiau... Dabar mūsų laukia paradigminis gynybos politikos pokytis“, – Berlyne kalbėjo F.Merzas.
Nuo Šaltojo karo eros vidurio Vokietijos karinės išlaidos, palyginti su BVP, smarkiai sumažėjo. 1963 m. jos pasiekė aukščiausią lygį – 4,9 proc., o 2005 m. nukrito iki rekordiškai žemo lygio – vos 1,1 proc.
Tik 2024 m. Vokietija pasiekė NATO nustatytą 2 proc. išlaidų gynybai ribą – pirmą kartą per daugiau nei 30 metų.
F.Merzas gali būti pasiryžęs sustiprinti prognozuojamą Vokietijos karinę galią ir suteikti jos gynybai saugesnį pagrindą, tačiau už ginkluotąsias pajėgas atsakingos parlamento komisarės Evos Högl ataskaitoje teigiama, kad darbo, kurį reikia atlikti, yra daug.
Praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad Bundesveras nepasiekė verbavimo tikslų, jo kovinės pajėgos sensta, trūksta kareivinių ir pagrindinės infrastruktūros. Kreipdamasi į žurnalistus per ataskaitos pristatymą, ji sakė, kad „Bundesveras vis dar turi per mažai visko“.
2018 m. Vokietija įsipareigojo iki 2025 m. padidinti savo nuolatinių pajėgų skaičių iki 203 tūkst. Vėliau šis terminas buvo patikslintas iki 2031 m. Kaip teigiama ataskaitoje, „Bundesverui ir vėl nepavyko pasiekti pradinio tikslo“. Högl teigė, kad šiuo metu Bundesvero kovines pajėgas sudaro 181 174 kariai. Vidutinis karių amžius padidėjęs iki 34 metų.
2011 m. Vokietija oficialiai nutraukė šaukimą į kariuomenę. CNN kalbinti vokiečių kariškiai neabejojo, kad „turi būti įvesta tam tikra privalomoji tarnyba, kad karių skaičius padidėtų taip, kaip mes norime“.
Ataskaitoje teigiama, kad infrastruktūros projektams reikia 67 mlrd. eurų, o kareivinės ir nekilnojamasis turtas apibūdinami kaip „vis dar katastrofiškos būklės“.
Visuomenėje pastebimi palankūs poslinkiai Bundesvero atžvilgiu. Nors vokiečiai paprastai labai vertina savo kariuomenės įvaizdį, ypač atsižvelgiant į šalies istoriją, apklausos rodo, kad dabar daugelis jų yra palankesnės nuomonės.
Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD kovo mėn. atlikta apklausa parodė, kad 66 proc. respondentų mano, jog teisinga didinti išlaidas gynybai ir Bundesverui, o 31 proc. teigė, kad išlaidos turėtų likti tokios pačios arba būti dar labiau mažinamos.
Taip pat paaiškėjo, kad 59 proc. apklaustųjų sutiko, jog Vokietija turėtų gerokai padidinti savo skolą, kad galėtų „susidoroti su būsimomis užduotimis, ypač gynybos ir infrastruktūros srityse“.
„Vokietija sugrįžo, – pareiškė F.Merzas prieš savaitę Berlyne. – Vokietija svariai prisideda prie laisvės ir taikos Europoje gynimo“.
