Šalis šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje.
Nors daugelis Vakarų šalių didina investicijas į atominę energiją, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, Vokietija paankstino savo branduolinio amžiaus pabaigą.
Netrukus po vidurnakčio energetikos milžinė RWE savo pranešime patvirtino, kad trys likę reaktoriai buvo atjungti nuo elektros tinklo.
„[Tai] eros pabaiga“, – pridūrė bendrovė.
Didžiausia Europos ekonomika branduolinės energijos siekia atsisakyti nuo 2002-ųjų, tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 2011-aisiais įvykusios Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje paspartino atsisakymo procesą.
Sprendimas pasitraukti buvo populiarus šalyje, kurioje veikia stiprus judėjimas prieš branduolinę energetiką. Priešiškas jai nuotaikas kursto išliekančios baimės dėl Šaltojo karo konflikto ir atominių katastrofų, tokių kaip Černobylio atominės elektrinės avarija Ukrainoje.
„Branduolinės energijos rizikos galiausiai tampa nevaldomomis“, – sakė vokiečių aplinkos ministrė Steffi Lemke, kuri šią savaitę prieš Didžiojo septyneto (G-7) valstybių aplinkos ir klimato ministrų susitikimą Japonijoje lankėsi nelaimės ištiktoje Fukušimos elektrinėje.
Kad pažymėtų reaktorių uždarymą, prieš branduolinę energetiką nusiteikę demonstrantai keliuose Vokietijos miestuose išėjo į gatves.
Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ atstovai surengė šventinį vakarėlį prie Brandenburgo vartų Berlyne.
„Mes nutraukiame pavojingą, netvarią ir brangiai kainuojančią technologiją“, – sakė Žaliųjų partijos parlamento narys Juergenas Trittinas.
Priešais Brandenburgo vartus aktyvistai simboliškai užmušė dirbtinį dinozaurą.