Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kurio koalicija šią savaitę dramatiškai žlugo, sveikinime šalies gyventojams sakė, kad 1989-ųjų idealų negalima priimti kaip savaime suprantamo dalyko.
„Tai parodo žvilgsnis į mūsų ir pasaulio istoriją“, – pridūrė O. Scholzas, kurio trijų partijų valdančioji koalicija subyrėjo tą pačią dieną, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) buvo perrinktas JAV prezidentu.
Žlugus koalicijai Vokietiją apėmė politinis sąmyšis, laukiama naujų rinkimų.
Lapkričio 9-oji švenčiama kaip diena, kai 1989 metais Rytų Vokietijos diktatūra po mėnesius trukusių masinių taikių protestų atvėrė sienas į Vakarus, sudarydama sąlygas Vokietijos susivienijimui ir sovietinio komunizmo žlugimui.
Viena šiuos įvykius prisimenanti berlynietė, 75 metų pensininkė Jutta Krueger (Juta Kriuger), apie šalį prieš metines ištikusią politinę krizę sakė: „Gaila, kad dabar taip sutampa.“
„Tačiau vis tiek turėtume švęsti sienos griuvimą“, nes tai akimirka, nuo kurios Rytų Europos gyventojai galėjo keliauti, o „visoje Vokietijoje atėjo laisvė“.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį minėjimo renginius pradės prie Berlyno sienos memorialo, pagerbdamas mažiausiai 140 žmonių, žuvusių Šaltojo karo metais, kai bandė pabėgti iš Maskvos remtos Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR). Betono siena miestą dalijo nuo 1961-ųjų.
Vakare prie Berlyno Brandenburgo vartų vyks „laisvės vakarėlis“ su muzika ir šviesų šou.
Aktyvistai iš viso pasaulio
Sekmadienį priešais buvusią Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ būstinę koncertuos rusų protesto pankgrupė „Pussy Riot“.
Į renginius pakviesta demokratijos aktyvistų iš viso pasaulio, įskaitant baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir iraniečių disidentę Masih Alinejad (Masih Alinedžad).
Kultūros ministrės Claudios Roth (Klaudijos Rot) žodžiais, „vienas džiaugsmingiausių momentų pasaulio istorijoje“ bus paminėtas ir pokalbiais, pasirodymais, didele meno paroda po atviru dangumi.
Ties keturis kilometrus besidriekiančia linija, kur stovėjo Berlyno siena, eksponuojamos 1989-ųjų protestų plakatų kopijos.
Tarp meno instaliacijų taip pat yra tūkstančiai atvaizdų laisvės tema, kuriuos sukūrė piliečiai ir kuriais siekiama pabrėžti istorinio įvykio išliekamąją reikšmę.
„Populizmas ir susiskaldymas“
Už Berlyno kultūros reikalus atsakingas pareigūnas Joe Chialo (Džo Čialo) sakė, kad ši tema labai svarbi „tokiu metu, kai susiduriame su kylančiu populizmu, dezinformacija ir socialiniu susiskaldymu“.
Berlyno sienos fondo vadovas Axelis Klausmeieris (Akselis Klausmejeris) sakė, kad 1989-ųjų protestų vertybės „yra baterija mūsų demokratijos, šiandien puolamos iš kairės ir iš dešinės, gynimui“.
Dauguma buvusios Rytų Vokietijos gyventojų džiaugiasi, kad VDR režimo nebėra, bet esama ir tokių, kam nemalonu prisiminti įsivaizduojamą Vakarų Vokietijos vokiečių aroganciją. Taip pat esama apmaudo dėl to, kad išlieka atotrūkis kalbant apie pajamas ir pensijas.
Šiais dalykais aiškinama buvusioje Rytų Vokietijoje matoma tvirta parama kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir antikapitalistinei BSW, demonstruojančiai draugiškumą Maskvai.
Geras šių partijų pasirodymas trijų rytinių žemių rinkimuose rugsėjo mėnesį parodė ir po daugiau kaip trijų dešimtmečių išliekančius politinius skirtumus tarp Vokietijos rytų ir vakarų.
O. Scholzo socialdemokratai ir opozicinė CDU tvirtai remia Ukrainos kovą su Rusijos agresija, bet antiimigracinė AfD ir BSW laikosi priešingos pozicijos.
Berlyno sienos griuvimo metinių išvakarėse vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman) priminė, kad savaitgalį bus minimas ir kitas, daug tamsesnis Vokieitjos istorijos skyrius.
1938 metų lapkričio 9–10 dienomis per nacių Krištolinės nakties pogromą buvo nužudyta mažiausiai 90 žydų, suniokota daugybė jų turto, padegta 1 400 sinagogų Vokietijoje ir Austrijoje.
Kaip sakė Ch. Hoffmann, visuomenei labai svarbu prisiminti šias aukas ir išmokti teisingas pamokas.
