Ši tarša pernai buvo maždaug 41 proc. mažesnė nei praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. Metinį taršos sumažėjimą žymintis skaičius yra didžiausias per daugiau kaip tris dešimtmečius, sakė aplinkos ministrė Svenja Schulze.
„Aišku, kad koronaviruso pandemija prisidėjo prie taršos sumažėjimo“, – žurnalistams sakė S.Schulze. Vis dėlto ji įspėjo, kad „priežasčių atsipalaiduoti nėra“.
„Katastrofos ir ekonominės krizės negali pakeisti protingos klimato politikos ir tvaraus mūsų ekonomikos pertvarkymo“, – pridūrė ji.
Antradienį paskelbti metiniai skaičiai rodo, kad Vokietija 2020-aisiais išmetė į atmosferą 739 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai 70 mln. t mažiau nei 2019 metais.
Reikšmingas sumažėjimas užfiksuotas svarbiuose sektoriuose. Per pandemiją nutraukus skrydžius ir uždarius parduotuves, transporto sektoriaus nulemiama tarša sumažėjo 11,4 proc., energetikos – 14,5 procento.
Vienintelis 2020-ųjų tikslo nepasiekęs sektorius yra pastatai. S.Schulze atkreipė dėmesį, kad žmonės per pandemiją daugiau laiko praleisdavo savo šildomuose būstuose.
Nerimavau, kad klimato apsaugos per pandemiją galėtų būti nepaisoma, bet, laimei, taip nenutiko.
Metinius skaičius pateikiantis Federalinis aplinkos biuras (UBA) nurodė, kad maždaug trečdalį taršos sumažėjimo galima susieti su „koronaviruso efektu“, o likusią dalį nulėmė politika ir struktūriniai pakeitimai.
„Nerimavau, kad klimato apsaugos per pandemiją galėtų būti nepaisoma, bet, laimei, taip nenutiko“, – sakė UBA prezidentas Dirkas Messneris.
2020-ieji buvo pirmieji metai po Vokietijos naujo kovos su klimato kaita įstatymo priėmimo 2019-ųjų pabaigoje.
Šiuo plačiu politikos paketu, kurį kritikavo ir aplinkosaugos aktyvistai, ir pramonės lobistai, siekiama Vokietijos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis iki 2030 metų sumažinti mažiausiai 55 procentais, palyginti su tarša praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje.
Paketas apima įvairias sritis, įskaitant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimą, elektromobilių infrastruktūros plėtimą ir prekybą taršos leidimais.
Šių metų pradžioje Vokietija, vykdydama planą iki 2038 metų palaipsniui atsisakyti anglių, uždarė vieną anglimis kūrenamą elektrinę netoli Kelno ir įvedė anglies dvideginio mokestį transportui.
Nuo sausio 1-osios vyriausybė 25 eurais apmokestina kiekvieną transporto ir šilumos sektorių išmetamą anglies dvideginio toną.
