Beveik 14 metų kanclerės pareigas einanti A.Merkel savo sveikatos istorijoje didelių problemų neturi. Tačiau pastarieji drebulio priepuoliai paskatino diskusijas, ar jai tikrai viskas gerai.
Vokiečiai kol kas santūrūs ir gerbia A.Merkel teisę į privatumą – tik kiek mažiau nei 34 proc. respondentų, dalyvavusių „Augsburger Allgemeine“ užsakytoje apklausoje, teigia, kad kanclerė turėtų papasakoti apie savo sveikatą.
Vis dėlto beveik 60 proc. vokiečių sutiko, kad A.Merkel sveikata „akivaizdžiai yra jos reikalas“. Vokietija nuo seno garsėja kaip šalis, kurioje žmonėms labai aktualus privatumas.
Dėl to dauguma piliečių, regis, net ir nenori, kad A.Merkel atskleistų daugiau informacijos. Žinoma, nerimas dėl jos sveikatos dėl to ne mažesnis – dar ir todėl, kad kanclerė po konsultacijų su medikais ir tyrimų apie jų rezultatus visuomenei nieko dar nepranešė.
Šalyje dabar aktyviai diskutuojama, ar visuomenė turi teisę žinoti daugiau apie kanclerės sveikatos būklę, nors ji pati toliau tikina, kad jaučiasi „labai gerai“.
Atsakymų nori visa Europa
A.Merkel, kuri praėjusią savaitę, kai priėmė naująją Danijos premjerę, skambant himnui ne stovėjo, o sėdėjo, mano, kad žmonės žino tiek, kiek reikia žinoti.
„Manau, kad mano pareiškimas, jog viskas gerai, bus priimtas, – sakė kanclerė. – Manau, kad visa tai nurims taip pat greitai, kaip iškilo.“
Aišku, nors A.Merkel tikina, kad toliau visavertiškai eina pareigas, informacijos apie savo sveikatą ji šykšti. Iš pradžių tokia taktika veikė, bet po trečiojo priepuolio spauda sumirgėjo įvairių neurologų ir kitų specialistų versijomis dėl to, kas kamuoja kanclerę.
Jau daug metų Vokietijoje tarp politikų viešo ir privataus gyvenimo yra iškilusi solidi ugniasienė. Bet A.Merkel laikoma viena svarbiausių lyderių visoje Europoje, tad jos sveikatos būklė rūpi ne tik vokiečiams.
Jei kanclerė rimtai pasiligotų, tarptautinės pasekmės būtų didelės. Teisiškai A.Merkel, žinoma, galėtų pakeisti bet kuris 18 metų sulaukęs Vokietijos pilietis, kuris gebėtų suburti daugumą Bundestage.
Tačiau praktiškai šios politikės, kurią vokiečiai vadina „Mutti“ („Motina)“, pasitraukimas taptų skaudžiu smūgiu šalies politiniam gyvenimui – juolab kad A.Merkel pasirinktos įpėdinės Annegret Kramp-Karrenbauer kompetencija kelia vis daugiau abejonių.
Įmanomas nemenkas chaosas. Juk nėra jokių garantijų, kad dabartinė didžioji krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija išsilaikytų, o nauji rinkimai stipriai supurtytų Vokietijos politinę sceną.
Garsėja geležine ištverme
Bet kokie dideli politiniai pokyčiai Vokietijoje, aišku, yra pačių vokiečių reikalas. Vis dėlto faktas toks, kad Berlynas – viena svarbiausių sostinių Europos Sąjungoje, tad nestabili Vokietija greičiausiai reikštų ir nestabilią Bendriją.
Beveik per pusantro dešimtmečio kanclerio poste A.Merkel užsiaugino labai ištvermingos politikės reputaciją.
Ant kortos – daug, tad A.Merkel bandymai nubrėžti liniją ir apie sveikatą daugiau nebekalbėti skamba keistokai.
Ypač dėl to, kad beveik per pusantro dešimtmečio kanclerio poste ji užsiaugino labai ištvermingos politikės reputaciją. Jau daug metų būtent A.Merkel bene paskutinė išnyra iš varginančių derybų sesijų Europos Vadovų Taryboje.
Akys paryčiais dažniausiai limpa ir kitų šalių lyderiams, ir žurnalistams, bet A.Merkel paprastai teigiamu tonu išsamiai atsako į visus klausimus.
Pastarasis EVT susitikimas dar kartą parodė, kiek daug ištvermės turi Vokietijos kanclerė. Derybos dėl svarbiausių postų ES institucijose užtruko kone dvi paras, bet A.Merkel po diskusijų mielai bendravo su žiniasklaida, nors dar prieš pokalbius Briuselyje viešėjo Didžiojo dvidešimtuko susitikime Japonijoje.
Kita vertus, A.Merkel, kuriai trečiadienį sueina 65-eri, galbūt savo limitą jau viršijo? Tiesą sakant, niekas iš tiesų nežino.
Padriki pasiaiškinimai
Teorijų, žinoma, yra – nuo paprasto streso iki Kreislaufprobleme, kraujotakos problemų. Tačiau, vėlgi, tenka grįžti prie to paties – fakto, kad A.Merkel dienotvarkė pastaraisiais mėnesiais be galo intensyvi. Atsikvėpti tiesiog nėra kada.
Ir vis dėlto paaiškinimai, kad ir trumpi, neįtikina. Kai birželio 18-ąją A.Merkel ištiko pirmasis drebulio priepuolis, Berlyne buvo siaubingai karšta ir ji pareiškė, kad neišgėrė pakankamai vandens.
Vokietijos sostinėje netrukus atvėso, bet birželio 27 dieną kanclerė vėl ėmė drebėti – stovėdama šalia šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio.
Tada A.Merkel jau prabilo apie galimas psichosomatines priepuolio priežastis – esą ji nerimavo dėl pirmojo incidento. Kai priepuolis ištiko ir trečiąjį sykį praėjusią savaitę, ji vėl prakalbo apie psichologiją.
Nemažai vokiečių apžvalgininkų kelia nerimą tai, kad valstybės lyderę kamuoja psichologinės problemos. Bet viešai A.Merkel pasiaiškinti raginantys komentatoriai kol kas tik gėdinami.
-
Angela Merkel vėl nevaldė drebulio: ir vėl viskas gerai?
-
Užsienio šnipai medžioja duomenis apie A.Merkel sveikatą?
-
Po drebulio priepuolių A.Merkel skambant nacionaliniams himnams liko sėdėti
-
Nerimas dėl A.Merkel: ji – ne vienintelė pasaulio lyderė, nekalbanti apie sveikatos bėdas
-
Dauguma vokiečių mano, kad A.Merkel sveikata yra kanclerės asmeninis reikalas
