Repatriacija būtų įmanoma, jei „galėtumėme garantuoti, kad šie žmonės galėtų būti nedelsiant čia siunčiami stoti prieš teismą ir kad jie bus sulaikyti“, vėlai sekmadienį televizijai ARD sakė Heiko Maasas.
Šiam tikslui „mums prireiktų teisminės informacijos, o šiuo metu jos nėra“, pridūrė jis. Tokiomis sąlygomis būtų „itin sunku“ vykdyti repatriaciją, nurodė ministras.
Anot jo, Berlynas norėtų „pasikonsultuoti su Prancūzija ir Britanija... dėl tolesnių veiksmų“.
Šis klausimas bus keliamas pirmadienį per Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį ruošiamasi, be kita ko, aptarti „padėtį Sirijoje, ypač pastarojo meto vietos įvykius“, pažymima šio pasitarimo darbotvarkėje.
D.Trumpas sekmadienį paragino savo sąjungininkus europiečius priimti atgal Sirijoje nelaisvėn paimtus įtariamus džihadistus.
Prieš penkerius metus IS paskelbė sukūrusi vadinamąjį kalifatą kai kuriose Sirijos ir Irako teritorijose, bet nuo to laiko prarado beveik visas kontroliuotas žemes, ir dabar teturi mažesnį nei pusės kvadratinio kilometro ploto lopinėlį rytų Sirijoje netoli Irako sienos.
Daugelį metų su IS kovojančios kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) sučiupo šimtus iš užsienio atvykusių įtariamų džihadistų bei jiems giminingų moterų ir vaikų.
Sirijos kurdai ne kartą ragino džihadistų gimtąsias šalis juos atsiimti, bet šios valstybės to daryti nenori.
„Jungtinės Valstijos prašo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Europos sąjungininkių atsiimti per 800 ISIS (IS) kovotojų, kuriuos sugavome Sirijoje, ir juos teisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Trumpas.
Iš pradžių nenorėjusi to daryti Prancūzija dabar, regis, pasiruošusi svarstyti savo piliečių atsiėmimo galimybę.
Belgijos teisingumo ministras Koenas Geensas savo ruožtu sekmadienį paragino siekti bendro „europinio sprendimo“, kuris keltų mažiausią rizikas dėl saugumo.
