Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija į išpuolių protrūkį kol kas reaguoja stebėtinai ramiai

Diskusijos dėl tinkamos reakcijos į pastarąją savaitę pratrūkusį smurtą Vokietijoje smarkiai skiriasi nuo debatų kaimyninėje Prancūzijoje. Apie karą su terorizmu nekalbama, rašo „Financial Times“.
Miunchenas gedi išpuolio aukų
Miunchenas gedi išpuolio aukų / „Scanpix“/AP nuotr.

Bent vienas politinis vienetas Vokietijoje lengviau neatsikvėpė, kai paaiškėjo, kad praėjusio penktadienio žudynes Miunchene įvykdė ne džihadistai, o ekstremistinio motyvo neturėjęs iraniečių kilmės vokietis, kurį kamavo psichinės problemos.

Tačiau dešiniųjų radikalų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vis tiek pabandė pasinaudoti nusikaltimu. Be jokios abejonės, žvelgdama į artėjančius žemių rinkimus, partija paskelbė, kad kanclerė Angela Merkel, valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga ir jos migracijos politika kalta „dėl teroro Vokietijoje ir Europoje“.

Vis dėlto kol kas tokie kaltinimai šalies nedrebina – Vokietijoje dominuoja nuosaikumas. Ramybės ir solidarumo prašo tiek politikai, tiek piliečiai.

Siekia išpešti politinės naudos

Žinoma, per tą pačią praėjusią savaitę buvo įvykdyti dar trys išpuoliai. Traukinyje prie Viurcburgo liepos 18-ąją kirviu pasišvaistė pabėgėlis iš Afganistano. Sekmadienį vienas prieglobsčio prašytojas iš Sirijos, prisiekęs ištikimybę grupuotei „Islamo valstybė“, susisprogdino Ansbache, o kitas mačete užkapojo moterį.

Tad Vokietija, panašu, vis pažeidžiamesnė. Tačiau AfD bandymai gauti iš incidentų politinės naudos kol kas nueina perniek.

Vokietija, panašu, vis pažeidžiamesnė. Tačiau AfD bandymai gauti iš incidentų politinės naudos kol kas nueina perniek.

Kaip pastebi „Financial Times“, nors kaimyninės Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as suskubo pavadinti penktadienio vakaro įvykius Miunchene „teroristine ataka“, tokio termino daugelis Vokietijos politikų nepasitelkė.

Apie karą su terorizmu neprabilta net po siro susisprogdinimo Ansbache, nors Bavarijos teisingumo ministras Winfriedas Bausbackas ir pareiškė, kad „islamistinis teroras pasiekė Vokietiją“.

Regis, iš Vokietijos perspektyvos kariniai veiksmai prieš teroristus sudėtingoje globalinėje aplinkoje turi būti platesnės strategijos dalis. Tiesa, Berlynas turės būti aktyvesnis prisidėdamas prie pastangų stabilizuoti Vidurio Rytus, Šiaurės Afriką ir Sahelį.

Šiuose regionuose valstybės atsidūrusios prie žlugimo ribos – jose išsikerojęs agresyvus islamizmas ir masinis žmonių vykimas į Vakarus kelia nemenką grėsmę Europai.

Parama valdantiesiems neslūgsta

Pačioje Vokietijoje kol kas ramu. Nors vienas po kito įvykdyti keturi išpuoliai, šalyje ženkliai neišaugo parama radikalesniems saugumo tarnybų veiksmams. Tokia reakcija iš esmės skiriasi nuo prancūziškos, kur nepaprastoji padėtis, regis, stojusi ilgam.

Žinoma, tonas gali pasikeisti, jei atakos nesiliaus ir jei pasirodys apčiuopiamų įrodymų, kad prieglobsčio prašytojai susiję su teroristinėmis organizacijomis. Tuomet apie migraciją jau bus kalbama kitaip.

Nors federalinė vyriausybė jau skiria daugiau lėšų integracijai, migrantų asimiliavimo procesas dar kelia daug klausimų – ypač kalbant apie be tėvų Vokietijoje gyvenančius migrantus nepilnamečius. Prie Viurcburgo žmones puolė 17-metis.

„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolis prie Viurcburgo
„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolis prie Viurcburgo

Be to, liberalus kanclerės A.Merkel požiūris į migraciją vokiečių palaikomas turbūt tik todėl, kad šiemet į šalį atvyksta kur kas mažiau migrantų nei pernai – padeda ES ir Turkijos susitarimas, kurio dėka Berlynas sugeba bent jau rodyti, kad kontroliuoja padėtį.

Praėjus trims dienoms po afgano išpuolio traukinyje prie Viurcburgo visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad daugelis rinkėjų vis dar remia plačią valdančiąją konservatorių ir socialdemokratų koaliciją.

Kol kas AfD ir kiti prieš imigraciją nusistatę politiniai judėjimai nesugeba paskleisti nepasitikėjimo ir baimės – skirtingai nei populistai kitose šalyse.

Ar atlaikys egzaminą?

Po žudynių Miunchene vokiečiai susivienijo stebėtinai greitai, o pareigūnų reakcija buvo žaibiška. Miestas ištuštėjo per kelias minutes – žmonės nekišo nosies iš namų, barų, kavinių. Nustojo važiuoti viešasis transportas.

Tinkle „Twitter“ tą vakarą greitai išpopuliarėjo žymė #offenetuer („Atviros durys“) – miuncheniečiai atvėrė savo namų duris saugaus prieglobsčio ieškantiems nepažįstamiesiems.

Vokietijos, kaip ir kitų Vakarų šalių, visuomenė jau turi pratintis prie fakto, kad smurto gali daugėti.

Tai geras ženklas, kad nepuolama į paniką. Tačiau Vokietijos, kaip ir kitų Vakarų šalių, visuomenė jau turi pratintis prie fakto, kad smurto gali daugėti.

Kaip ir prieglobsčio prašytojų – perversmą atlaikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau prabilo, kad ES turi susimokėti už migrantų stabdymą.

„ES pažadėjo 3 mlrd. eurų. Paklauskite jų – ar jie sumokėjo? Juk Turkijoje vis dar yra 3 mln. sirų.

Ką darytų Europa, jei mes leistume tiems žmonėms vykti į Europą? Europiečių vyriausybės nėra sąžiningos“, – Vokietijos televizijai ARD pirmadienį pareiškė R.T.Erdoganas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais