Rugpjūčio 15 d. laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė, kad Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba (BND) klausėsi tuometės JAV valstybės sekretorės H.Clinton telefono pokalbių. A.Merkel suskubo pareikšti, kad sąjungininkų šnipinėjimas yra nepriimtinas.
Vis dėlto, „Spiegel“ žurnalistai gavo informaciją, remiantis kuria, yra akivaizdu, kad buvo šnipinėjama ne tik H.Clinton, bet ir po jos postą užėmęs J.Kerry. Tuo metu jis atliko tarpininko vaidmenį taikos derybose tarp Izraelio, palestiniečių ir arabų šalių. Į viešumą iškilus informacijai apie šnipinėjimą, įrašai su J.Kerry pokalbiais buvo ištrinti.
Metų metus BND naudojosi pasiklausymo stotimi Bavarijoje tam, kad galėtų sekti terorizmu įtariamus islamistus. Tačiau žvalgybos tarnybos atstovai pripažįsta, kad JAV pareigūnų pokalbių palydovinių telefonu, kurie naudojami skrydžių metu, taip pat buvo klausomasi, bet tikina, jog šie pasiklausymai buvo atsitiktiniai.
Būtent tokiu būdu buvo pasiklausyta 2012 m. vykusio H.Clinton pokalbio su buvusiu Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi Annanu. K.Annanas tuo metu vyko iš derybų Sirijoje ir norėjo informuoti JAV valstybės sekretorę apie naujausius nutarimus.
Vėliau padaryto pokalbio stenograma buvo nusiųsta aukšto rango BND pareigūnams. Pastarieji liepė stenogramą sunaikinti ir ji nebuvo persiųsta Vokietijos kanclerei.
Vis dėlto, už stenogramos sunaikinimą atsakingas darbuotojas Markus R., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra įtariamas šnipinėjimu JAV, įsakymo neįvykdė. Spėjama, kad vietoje to jis prisegė stenogramą prie kitų 217 bylų, kurios buvo perduotos JAV žvalgybai. Vokietijos tyrėjai liepos pradžioje per kratą Markuso R namuose atrado šiuo dokumentus USB laikmenoje.
Šaltinių teigimu, itin daug BND dėmesio sulaukia Turkija. Iškilę faktai apie Vokietijos vykdomą NATO sąjungininkės šnipinėjimą pakenks Berlyno siekiui pagerinti santykius su Ankara.
JAV šiuo metu piktinasi Vokietijos valdžios dviveidiškumu. Oficialiai BND teigia, kad Vokietijos sąjungininkės nėra jos žvalgybos taikiniai, bet turimi duomenys rodo ką kita.
Vokietijos vyriausybės nariai jau pareiškė nusivylimą BND veikla. Šaltiniai Berlyne teigia, kad vyriausybės nariai įsakė parengti visapusišką tyrimą apie „netyčinius“ BND pokalbių pasiklausymus.
Tarp Markuso R. laikmenoje rastų dokumentų buvo atrasti įsakymai dėl veiklos gairių, kuriuos BND gaudavo iš Vokietijos vyriausybės kas ketverius metus. 2009 m. gauti įsakymai nebuvo atnaujinti dėl kilusio JAV žvalgybos šnipinėjimo skandalo. Tikėtina, kad nauji nurodymai BND bus paruošti per ateinančius mėnesius.
Šaltinių teigimu, itin daug BND dėmesio sulaukia Turkija. Iškilę faktai apie Vokietijos vykdomą NATO sąjungininkės šnipinėjimą pakenks Berlyno siekiui pagerinti santykius su Ankara.
Kol kas Turkijos reakcija buvo vangi, kadangi stengiamasi išvengti konfrontacijos su Vokietija bet kokia kaina.
Šaltinis taip pat teigė, kad Turkija negali būti sulyginta su JAV ar partneriais Europoje, tokiais kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Vokietijos ambasadorius Turkijoje pirmadienį buvo iškviestas į šalies užsienio reikalų ministerijos susitikimą, tačiau po jo abi pusės teigė, kad atmosfera jame buvo draugiška. Vėliau Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigė, jog, jeigu šnipinėjimas iš tiesų buvo vykdomas, tai „visiškai nepriimtina“.
A.Merkel dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitun“ dar sykį patikino, jog Vokietijos draugai nebus šnipinėjami, tačiau kaclerei artimi šaltiniai patikslino: „Niekada nesakėme, kad tai galioja kalbant apie kiekvieną NATO šalį“. Šaltinis taip pat teigė, kad Turkija negali būti sulyginta su JAV ar partneriais Europoje, tokiais kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Pažymėta, kad Turkijos įvykiai turi įtaką Vokietijos vidaus saugumui. Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora – net 3 mln. žmonių. Berlyną domina tiek Kurdistano darbininkų partijos (PKK) veikla, tiek kraštutinės dešinės ar kairės turkų grupuotės Vokietijoje, taip pat narkotikų prekyba ir prekyba žmonėmis užsiimančių grupuočių veikla. Šaltinis pridūrė, kad yra žinoma, jog Ankara siekia savo politinių tikslų, pasinaudodama Vokietijoje veikiančiomis turkų asociacijomis ir organizacijomis.
Pirmadienį kai kurie Vokietijos politikai taip pat gynė prieš Turkiją vykdomą šnipinėjimą. Vis dėlto, Berlynas taip pat nenori visiškai suerzinti šios svarbios partnerės Artimuosiuose Rytuose, kuri atlieka svarbų vaidmenį, prasidėjus krizei Irake.
