Pagal įstatymo projektą, pateiktą darbo ministrės Andreos Nahles, Vokietijoje gyvenantys bedarbiai ES piliečiai įgytų teisę į socialinę pagalbą tik išbuvę šalyje bent penkerius metus.
Neatitinkantiems šio kriterijaus būtų skiriamos tik pragyvenimo pašalpos, kurios būtų mokamos ilgiausiai keturias savaites.
Be to, tie žmonės galėtų gauti paskolą, kad galėtų sugrįžti į savo šalį, kurioje galėtų prašytis socialinės pagalbos.
Pagal įstatymo projektą, Vokietijoje gyvenantys bedarbiai ES piliečiai įgytų teisę į socialinę pagalbą tik išbuvę šalyje bent penkerius metus.
Britanijos pastangos apriboti išmokas imigrantams supykdė Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios sako, kad tokios priemonės diskriminuoja jų piliečius.
Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiems suvaržymams, bet pakeitė poziciją, kai federalinis teismas gruodį nutarė, kad kiekvienas ES pilietis, netgi neturintis darbo, įgyja teisę į socialines lengvatas, išgyvenęs Vokietijoje bent šešis mėnesius.
Tas sprendimas sukėlė nuogąstavimus dėl „pašalpų turizmo“ iš ES šalių, kuriose gyvenimo lygis daug prastesnis negu Vokietijoje.
Nors ir pripažindama, kad po to teismo sprendimo išmokų prašytojų skaičius smarkiai neišaugo, A.Nahles pareiškė: „Noriu užtaisyti šią spragą tam laikui, kol skirtumas tarp socialinių išmokų ir atlyginimų bus tokio paties lygio, koks yra dabar.“
Atsakydama į opozicijos kritiką, A.Nahles gynė savo pasiūlymą, sakydama, kad jis atitinka ES direktyvas.
„Kiekvienas iš tų piliečių turi teisę gauti socialines išmokas savo kilmės šalyse – tačiau tų šalių lygio“, – argumentavo ministrė.
Šiam projektui pirmiausiai turėtų pritarti ministrų kabinetas, kad jį būtų galima pateikti svarstyti parlamentui.