Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija perduos Rusijai archyvinę medžiagą apie tūkstančius karo belaisvių

Vokietija trečiadienį perduos Rusijai pirmąją dalį suskaitmenintų archyvų apie beveik pusę milijono sovietų karo belaisvių, praneša laikraštis „Izvestija“, remdamasis Rusijos ambasada Vokietijoje ir šios šalies federaliniu archyvu.
Į nelaisvę pasiduodantys sovietų kariai. 1941 m. birželis–liepa
Į nelaisvę pasiduodantys sovietų kariai. 1941 m. birželis–liepa / Vokietijos bundesarchyvo/Johanneso Hählės nuotr.

„Per 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines Maskvoje bus pristatytas bendras Vokietijos ir Rusijos projektas, skirtas rasti ir suskaitmeninti archyvinę medžiagą apie Antrojo pasaulinio karo sovietų ir vokiečių karo belaisvius ir internuotus asmenis“, – rašo laikraštis.

Rusijos ambasados Vokietijoje spaudos tarnyba informavo leidinį, kad „gegužės 6 dieną įvyks iškilminga ceremonija, per kurią Vokietija perduos pirmąją dalį suskaitmenintų dokumentų apie Didžiojo Tėvynės karo metu vokiečių lageriuose kalintus sovietinius piliečius“.

Ambasados atstovai sakė, kad ceremonijoje turėtų dalyvauti Vokietijos ambasadorius Maskvoje Geza Andreas von Geyras ir Rusijos prezidento specialusis atstovas tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo klausimais Michailas Švydkojus.

Perduodama medžiaga su informacija apie beveik 500 tūkst. asmenų buvo saugoma federaliniame archyve Koblenco mieste.

Rusų istorikų duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais karo belaisviais buvo nuo 4 iki 6 mln. Sovietų Sąjungos piliečių. Pasibaigus karui šimtų tūkstančių žmonių likimo išsiaiškinti nepavyko, todėl jie laikyti dingusiais be žinios.

2016 metais Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos inicijavo specialų projektą „Sovietų ir vokiečių karo belaisviai ir internuotieji“, skirtą archyvinės medžiagos paieškai ir suskaitmeninimui. 2019 metais buvo pasirašyti susitarimai dėl archyvo perdavimo.

„Mes būsimai ceremonijai perdavėme šaltinius, tačiau skaitmeninimo projektas tęsiamas“, – laikraščiui sakė Vokietijos federalinio archyvo atstovas Tobias Hermannas.

Kiek anksčiau interviu laikraščiui „Izvestija“ Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečiajevas sakė, kad su skaitmeniniais dokumentais galės susipažinti visi suinteresuoti asmenys. Duomenų paieškos bazės leis nustatyti asmeninę informaciją ir grąžinti vardus šimtams tūkstančių kritusių raudonarmiečių, sakė diplomatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų