V.Zelenskis: pasaulyje nėra žmonių, kurie nesuprastų, kad Rusijos karas prieš Ukrainą – tik pradžia

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denysova interviu „Suspilne“ teigė, kad Rusijos kariai išprievartavo mažiausiai 400 ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų. 

„Kovo pabaigoje mūsų kariuomenė pradėjo išvaduoti Kyjivo regioną. Prasidėjo skambučiai, žmonės sakydavo, kad jie tapo seksualinio smurto aukomis. Kartu su UNICEF įsteigėme nemokamą visą parą veikiančią psichologinės pagalbos liniją. Balandžio 1-14 d. tokių skambučių buvo 400. Dabar, žinoma, jie vis dar tęsiasi“, – pasakojo ji. 

Rusijos pajėgų kontroliuojama Mariupolio dalis

+1

Naujausiame vaizdo įraše Ukrainos lyderis V.Zelenskis kalbėjo apie Kremliaus užmojus „supjudyti“ Europą ir pabrėžė, kad laisvasis pasaulis turi teisę į savigyną, todėl dar labiau padės Ukrainai.

„Vokietijoje įvyko svarbus Ukrainos valstybių partnerių gynybos ministrų susitikimas. Svarbiausias klausimas – stiprinti visos Europos apsaugą nuo agresyvių Rusijos užmojų. Pasaulyje nėra žmonių, kurie nesuprastų, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra tik pradžia“, – sakė jis. 

Pasak V.Zelenskio, galutinis Rusijos vadovybės tikslas – ne tik užimti Ukrainos teritoriją, bet ir sugriauti visą Europą bei suduoti smūgį demokratijai. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi kalbėjo apie Rusiją ir branduolinius ginklus, kritikuodamas neseniai įvykdytus Rusijos karių veiksmus Černobylio atominėje elektrinėje.

„Šiandien, minint 36-ąsias Černobylio atominės elektrinės katastrofos metines, pasaulis vėl buvo per žingsnį nuo katastrofos, nes Rusijos kariams elektrinė ir visa tai buvo tik dar viena kovinių veiksmų zona, kurioje jiems nerūpėjo branduolinė sauga“, – sakė V.Zelenskis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis apkaltino Rusijos karius, kad jie veikė neatsižvelgdami į branduolinį pavojų bei plėšikavo ir apgadino keletą elektrinės vietų, įskaitant sistemos valdymo centrą, laboratoriją. 

„Atsižvelgdami į grėsmės lygį, manome, kad Rusija neturi teisės branduolinę energiją paversti ginklais ir šantažuoti pasaulį branduolinio ginklo panaudojimu“, – sakė V.Zelenskis. 

Poltavos meras Oleksandras Mamajus skelbia, kad mieste nugriaudėjo sprogimai. „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje gyventojų jis paprašė nesidalyti nuotraukomis ir vaizdo įrašais. 

Mariupolio miesto taryba „Telegram“ kanale pasidalijo vaizdais iš gamyklos požemiuose veikiančios ligoninės. Pranešama, kad labai trūksta vaistų, medicininių priemonių. 

Miesto tarybos teigimu, gamykloje yra mažiausiai 2 tūkst. civilių, kuriuos būtina kuo skubiau evakuoti. 

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

„Taip atrodo ligoninė viename iš „Azovstal“ pastatų. Siaubingos nuotraukos. Tačiau pasaulis žino, kas vyksta“, – rašo miesto taryba ir pabrėžia, kad dauguma sužeistų ir gydomų žmonių – civiliai gyventojai. 

JAV valstybės departamento spaudos konferencijoje atstovas spaudai Nedas Price'as teigė, kad JAV „atidžiai stebi situaciją“ Uždniestrėje. 

„Mes pakartojame Moldovos vyriausybės raginimą ramiai reaguoti į šiuos incidentus ir visiškai remiame, kaip jau girdėjote mus sakant anksčiau, Moldovos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, gerbiame jos konstitucijos garantuojamą neutralumą“, – sakė jis.

„Nežinome visų detalių, išskyrus tai, kas įvyko vakar, tačiau mums ir toliau kelia susirūpinimą bet kokie galimi bandymai didinti įtampą“, – kalbėjo N.Price'as. 

Jo teigimu, Moldova yra tvirta partnerė ir „mes stengiamės užtikrinti, kad ji turėtų viską, ko jai reikia, kad galėtų reaguoti į Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius regione.“

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažadėjo remti Moldovos teritorinį vientisumą ir apkaltino Rusiją, kad ši bando sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį regione.

Ji teigė, kad Rusija bando įtraukti šią teritoriją į savo karą prieš Ukrainą.

Rašydamas socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sakė: „Ukraina tikrai užtikrins strateginį regiono saugumą. Tačiau turime dirbti kaip komanda“.

Bulgarijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ nuo rytojaus stabdo dujų tiekimą į šalį. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkija pranešė, kad sustabdomas dujų tiekimas iš Rusijos.

Agentūra „Reuters“ citavo Bulgarijos energetikos ministeriją, kuri teigė, kad Bulgarija ėmėsi veiksmų, kad užsitikrintų alternatyvų dujų tiekimą, ir pranešė gyventojams, kad šiuo metu nereikia riboti dujų vartojimo.

Ji teigė, kad „Gazprom“ pasiūlė naują mokėjimo schemą, kuri pažeidžia galiojančią sutartį su Bulgarija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį pasirašė dekretą, kuriuo reikalaujama, kad dujų pirkėjai mokėtų rubliais per Rusijos bankų sąskaitas, siekiant palaikyti šalies valiutą, nes Vakarų sankcijos yra labai griežtos.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius naujausiame vaizdo įraše feisbuke teigė, kad situacija Mariupolyje tebėra labai sudėtinga. Rusijos atakos tęsiasi, tačiau pasak jo, Ukrainos gynėjai nepasiduos. 

„Mūsų kariai laikosi, rengia atsakomuosius išpuolius“, – pranešė jis. 

Pasak jo, Ukraina deda daug diplomatinių pastangų, ieškodama sprendimo: 

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

„Šiandien Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas šią temą aptarė su prezidentu V.Putinu. Putinas, kaip visada, griebėsi cinizmo, sakydamas, kad ten nėra jokio pasipriešinimo, kad mes jau „išvadavome“, kaip jis sakė, Mariupolį (užgrobtą). Ir kad geriausia išeitis Ukrainos gynėjams – Kyjivui duoti jiems įsakymą pasiduoti“, – kalbėjo jis ir dar kartą pabrėžė, kad Mariupolio kariai pasiduoti nesiruošia. 

Kaip skelbia portalas „Unian“, remdamasis „Azovo“ pulko duomenimis, praėjusią naktį Rusija surengė 35 oro antskrydžius virš plieno gamyklos „Azovstal“, kurioje slepiasi Mariupolio gynėjai ir civiliai gyventojai.

Kalbėdamas apie situaciją šalyje jis taip pat sakė, kad Rusija ir toliau daugiausiai dėmesio skiria bandymams apsupti Ukrainos pajėgas rytinėje šalies dalyje – aplink Popasną, Sevedonecką, Rubižnę. Tęsiasi kovos ir aplink Slovjanską bei Kramatorską. 

Regiono pareigūnai taip pat paskelbė apie, jų teigimu, pirmąją sėkmingą evakuaciją iš Bilohorivkos kaimo, kuris praėjusią savaitę buvo dažnai apšaudomas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Donecko srities administracijos atstovas Oleksijus Smyrnovas sakė, kad 49 žmonės, tarp jų aštuoni vaikai, buvo išvesti iš Rusijos apšaudomo kaimo ir traukiniu nugabenti į saugią vietą Vakarų Ukrainoje.

Tuo tarpu netoliese esančioje Kreminoje, kurią praėjusią savaitę užėmė Rusijos pajėgos, Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus užsiminė apie dideles rusų aukas, kai pirmadienį mieste sprogo du pastatai.

Abu sprogimai – miesto tarybos pastatuose ir kitame Rusijos pajėgų naudojamame pastate – įvyko sprogus dujoms, sakė jis.

„Yra didžiulių nuostolių. Miesto rotušės pastate žuvo vadinamasis liaudies meras. Vis dar aiškinamės, kas nutiko, [pastatuose] buvo daug žmonių“, – sakė jis.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus BBC sakė, kad nors padėtis regione sudėtinga, Ukrainos kariuomenė „laiko liniją“ prieš Rusijos pajėgas. 

Anot jo, pastarąją parą Ukraina regione atrėmė šešias Rusijos atakas, o nuolatiniai apšaudymai pareikalavo daug aukų.

S.Haidajus sakė, kad žmonių padėtis visame Luhanske yra „kritinė“, daugelis miestų liko be elektros, vandens ir maisto tiekimo, nes pagrindinė infrastruktūra buvo visiškai sunaikinta.

Jis taip pat sakė, kad visiems gyventojams patarta evakuotis į saugesnius regionus, o evakuacija vykdoma kiekvieną dieną.

Jungtinių Tautų Organizacija teigia, jog V.Putinas „iš esmės“ sutiko, kad JT ir Raudonasis Kryžius dalyvautų evakuojant civilius gyventojus iš Mariupolio bei „Azovstal“ gamyklos. 

JT generalinis sekretorius A.Guterresas taip pat „pakartojo Jungtinių Tautų poziciją dėl Ukrainos ir jie [Guterresas ir Putinas] aptarė pasiūlymus dėl humanitarinės pagalbos ir civilių gyventojų evakuacijos iš konflikto zonų“, sakoma JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico ataskaitoje.  

Organizacijos teigimu, tolesni pokalbiai tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ir Rusijos gynybos ministerijos įvyks vėliau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į naują etapą ir pereina prie NATO standartų ir ginkluotės. 

„Įžengėme į iš esmės naują etapą, apie kurį dar prieš du mėnesius niekas negalvojo. Perėjome į iš esmės naują etapą, apie kurį niekas net nesvajojo, – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perkėlimą į NATO ginkluotę, į NATO standartus. Ir tai jau vyksta“, – sakė D.Kuleba.

Ministras taip pat sakė, kad prezidentui V.Zelenskiui pavyko įtikinti JAV lyderį J.Bideną, kad „atėjo laikas tai padaryti.“

„Pirmiausia mums atiteko haubicos, bet tai tik pradžia, dar daug kas ateis pas mus. Tai istorinis momentas“, – pridūrė D.Kuleba, reaguodamas į tai, kad Vakarų šalys didina karinę paramą Ukrainai.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas J.Bidenas paskelbė apie papildomą 800 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.

Po susitikimo su JT generaliniu sekretoriumi A.Guterresu V.Putinas pareiškė, kad Rusija negali pasirašyti saugumo garantijų Ukrainai neišsprendusi teritorinio Krymo ir Donbaso klausimo, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Stambulo derybose mums pavyko pasiekti gana rimtą proveržį, nes mūsų kolegos ukrainiečiai nesusiejo Ukrainos tarptautinio saugumo reikalavimų su tokia sąvoka kaip tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos, su tam tikromis išlygomis iš lygties išbraukdami Krymą, Sevastopolį ir Rusijos pripažintas Donbaso respublikas“, – teigė V.Putinas.

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

Kremliaus režimo lyderis melagingai teigė, kad Rusijos kariuomenė „neturi nieko bendra“ su Kyjivo priemiestyje Bučoje įvykdytomis žudynėmis, po kurių Kyjivo pozicija derybose „nutolo nuo ankstesnių ketinimų suteikti saugumo garantijas Krymo, Sevastopolio ir Donbaso respublikų teritorijoms.“

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas antradienį pareiškė, kad jis paremtų įstatymų leidėjų pastangas sudaryti sąlygas lėšas, gaunamas iš Rusijos oligarchams priklausančių areštuotų aktyvų, „tiesiogiai“ pervesti karo krečiamai Ukrainai.

„Pirmiausia, ką turime padaryti – įšaldyti turtą... Tačiau palaikytume teisės aktą, kuris leistų kažkiek tų pinigų nukreipti tiesiogiai Ukrainai“, – jis sakė per vieno Senato komiteto posėdį Teisingumo departamento biudžetui aptarti.

M.Garlandas, aukščiausio rango teisėtvarkos pareigūnas šalyje, išdėstė savo poziciją, kai buvo paklaustas senatorių, kaip jam pavaldžių tarnybų pareigūnai tvarko pajamas iš areštuotų Rusijos aktyvų.

Balandžio pradžioje įstatymų leidėjai nusprendė nestumti įstatymo, kuris būtų leidęs Baltiesiems rūmams parduoti konfiskuotą Rusijos milijardierių turtą ir gautas lėšas perduoti Kyjivui.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Kamila Valijeva per olimpiečių pasveikinimą Kremliuje.

Šios idėjos buvo atsisakyta, kai Amerikos pilietinių laisvių sąjunga perspėjo, jog toks žingsnis pažeistų konstitucijoje įtvirtintą teisinio proceso apsaugos principą, kadangi nėra mechanizmo, leidžiančio oligarchams užginčyti teisme JAV administracijos veiksmus, pranešė dienraštis „The Washington Post“.

Pagal siūlytą teisės aktą federalinei vyriausybei būtų suteikta teisė konfiskuoti daugiau kaip 5 mln. dolerių (apie 4,67 mln. eurų) vertės turtą iš Rusijos piliečių, kuriems yra taikomos sankcijos, jį parduoti ir lėšas pervesti Ukrainai.

Baltieji rūmai šio plano niekada oficialiai neparėmė, bet pranešama, kad Kongreso narių padėjėjai toliau derina šį pasiūlymą, konsultuodamiesi su Iždo departamentu.

Vasario 24 dieną Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, JAV ir Europos institucijos areštavo kelias prabangias jachtas, susijusias su rusų verslo magnatais, siekiant spausti Kremliaus vadovą V.Putiną nutraukti invaziją.

Jungtinės Valstijos praeitą mėnesį paskelbė, kad kelios agentūros suformuos darbo grupę „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), turėsiančią persekioti „korumpuotus Rusijos oligarchus“ ir sankcijų pažeidėjus.

JAV prezidentas J.Bidenas anksčiau paskelbtame savo metiniame pranešime perspėjo Rusijos milijardierius, jog ši darbo grupė „suras ir areštuos jų jachtas, prabangius apartamentus, privačius reaktyvinius lėktuvus“.

„Ateiname paimti jūsų neteisėtai įgyto turto“, – kalbėjo jis.

JAV ir Ispanijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad Vašingtonui reikalaujant Ispanijoje buvo sulaikyta didžiulė jachta, priklausanti su V.Putinu glaudžiai susijusiam oligarchui.

Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų įmonė „Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A.“ (PGNiG) patvirtino, kad „Gazprom“ nuo trečiadienio nutraukia dujų tiekimą Lenkijai. 

Nutraukti rusiškų dujų importą Lenkija planavo iki šių metų pabaigos, kai nustos galioti ilgalaikė dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“ ir pradės veikti naujas dujotiekis, kuriuo dujos bus tiekiamos iš Norvegijos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijos ambasadorė JAV Emilija Haber teigia, kad Vokietija mokys Ukrainos karius. 

Pranešime tviteryje ambasadorė pabrėžė, kad Vokietija ne tik perduos Ukrainai tankų, bet ir Vokietijoje apmokys Ukrainos karius. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol nedemonstravo jokio rimto noro užbaigti karą Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis, nepaisant virtinės tarptautinių iniciatyvų.

„Iki šiol nematėme jokio ženklo, kad prezidentas Putinas rimtai nusiteikęs dėl prasmingų derybų“, – A.Blinkenas sakė JAV Senato užsienio ryšių komitetui.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos palaikytų Ukrainos pastangas užbaigti karą diplomatiniu būdu, tačiau „mūsų tikslas – užtikrinti, kad jie turėtų savo rankose galimybę atremti Rusijos agresiją ir iš tikrųjų sustiprinti savo pozicijas prie tolesnio derybų stalo.“

A.Blinkenas taip atsakė į klausimą, užduotą respublikono senatoriaus Rando Paulo, kritikuojančio JAV intervencionizmą ir kaltinusį prezidentą Joe Bideną paskatinus V.Putino sprendimą įsiveržti „triūbijant, kad Ukraina bus priimta į NATO“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

JAV diplomatijos vadovas atsakė, kad per derybas su Rusija, vykusias iki invazijos pradžios vasario 24-ąją, tapo aišku, kad V. Putino skundai dėl Ukrainos ketinimų įstoti į Vakarų šalių gynybos aljansą tebuvo pretekstas.

„Siekėme spręsti su jais [rusais] šiuos klausimus visiškai rimtai, – pabrėžė A.Blinkenas. – Visiškai aišku, paties prezidento Putino žodžiais tariant, kad niekada nebuvo svarbiausia, jog Ukraina potencialiai taps NATO nare, ir kad esmė visada buvo jo įsitikinimas, jog Ukraina nenusipelnė būti suvereni, nepriklausoma šalis.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausioje karinės situacijos apžvalgoje teigia, kad Rusija tęsia plataus masto karinę operaciją, o jos tikslas – užimti ir visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sritis, taip užsitikrinant sausumos koridorių į okupuotą Krymo pusiasalį. Pranešama, kad Charkivas yra iš dalies užblokuotas, tęsiasi miesto bombardavimas. Tęsiasi puolimas ir Iziumo sektoriuje, Barvinkovės kryptimi.

„Rusijos okupantai Belgorodo srities pasienio rajonuose toliau įrenginėja stovyklas, kuriose atnaujina kovines pajėgas ir treniruoja savo dalinius. Remiantis turima informacija, prie Ukrainos valstybinės sienos šiame rajone yra iki devynių priešo batalionų taktinių grupių“, – rašoma pranešime. 

Generalinio štabo teigimu, aktyviai Rusijos pajėgos veikia visoje Donecko srities „kontaktinėje linijoje“, o dėmesys sutelktas į Rubižnės, Popasnos, Marjinkos vietovių kontrolę. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Remiantis pranešimu, ir artilerija bei iš oro apšaudomas Mariupolis, toliau blokuojama „Azovstal“ plieno gamyklos teritorija. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad Moldovos separatistinėje Uždniestrės teritorijoje Rusijos kariuomenės „operatyvinės grupės būriai įvesti į kovinę parengtį „Povna“, saugumo pajėgos pervestos į sustiprintą tarnybos režimą.“

Nors Rusijos pajėgos ir toliau nepralaužia ukrainiečių gynybinių įtvirtinimų, patiria daug nuostolių ir karinių nesėkmių, Kremlius bent retorine prasme laikosi savo: „specialiosios karinės operacijos“, kurią likęs pasaulis pagrįstai vadina neišprovokuota invazija, tikslai esą bus pasiekti – ir su kaupu. Ką tai reiškia Ukrainai, Rusijai ir Vakarams, domėjosi „Financial Times“.

Taip, Rusijos invazijos teritoriniai tikslai vis kinta priklausomai nuo to, ką, Vladimiro Putino manymu, šalies kariai gali pasiekti kovos lauke trumpuoju laikotarpiu.

Ir iš tiesų, jei iš pradžių buvo akivaizdžiai taikomasi ir į Vidurio Ukrainą, įskaitant sostinę Kyjivą, tai dabar, regis, kariuomenė kariauja nevaržoma Maskvos politinių užgaidų ten, kur, regis, realistiška bent šį tą išpešti – rytiniame Donbaso regione.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Tačiau „Financial Times“ šaltiniai, susiję su pastangomis padėti Maskvai ir Kyjivui susitarti dėl paliaubų, įsitikinę, kad Rusijos tikslai, tarp kurių, kaip aiškiai leido suprasti V.Putinas, yra ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimas, nesikeičia.

O tai, tų pačių šaltinių manymu, reiškia, kad V.Putinas pasiruošęs scenarijui, pagal kurį konfliktas tęstųsi gerokai ilgiau nei, tarkime, neseniai tikslu įvardytas Donbaso „išlaisvinimas“. Esą Kremlius nori užimti visą Pietryčių Ukrainą, atkirsti šalį nuo Juodosios jūros ir sukurti platformą tolesnėms atakoms.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA. 

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad Rusija rengia raketų smūgį Uždniestrėje, o separatistinės teritorijos gyventojai gauna melagingas SMS žinutes Ukrainos saugumo pajėgų ir specialiųjų tarnybų vardu. Tokiose žinutėse, teigia Ukrainos žvalgyba, įspėjama apie raketos ir artilerijos smūgius. 

„Ukrainos saugumo tarnyba primygtinai rekomenduoja evakuoti civilius gyventojus į saugesnius regionus. Primename, kad Ukrainos gynybos pajėgos nenori pakenkti civiliams gyventojams, tačiau miestuose likę žmonės bus laikomi diversantais ir bus nužudyti be įspėjimo. Tiksliai 19 val. respublikos teritorijoje bus vykdomas raketų ir artilerijos apšaudymas“, – vieną iš tokių melagingų pranešimų cituoja Ukrainos žvalgyba. 

Kaip teigiama žvalgybos pranešime, tokią informacija aktyviai dalijasi Rusijos propagandos šaltiniai. 

Ukraina pabrėžia, kad nėra susijusi su paskleista netikra informacija ir Rusijos rengiamomis provokacijomis.

Po sprogimų separatistinėje Uždniestrės teritorijoje Moldova didina valstybės institucijų pasirengimo ir saugumo lygį.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu po antradienį surengto šalies Saugumo tarybos posėdžio pareiškė, kad Uždniestrėje padėtį eskaluoja regione veikiančios „prokarinės“ jėgos, suinteresuotos destabilizuoti padėtį, pranešė TV8VD.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maia Sandu

„Mūsų atlikta analizė rodo, kad Uždniestrėje esama įtampos tarp įvairių jėgų, kurios suinteresuotos destabilizuoti padėtį. Tai daro regioną pažeidžiamą ir kelia pavojų Moldovai. Smerkiame bet kokias provokacijas ir bandymus įtraukti Moldovą į veiksmus, kurie gali kelti pavojų taikai šalyje“, – „NewsMaker“ citavo prezidento žodžius.

Moldovos valdžios institucijos neblokuos Uždniestrės ir pasisako už taikų situacijos sprendimą. Tačiau M.Sandu neketina vesti jokių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris pradėjo karą kaimyninėje Ukrainoje.

Daugiau apie padėtį Uždniestrėje skaitykite čia: Daugėja ženklų, kad Rusija vykdo planą Moldovai – auga nerimas dėl įvykių Uždniestrėje

Pirmadienį užėmę Chersono administracijos būstinę Rusijos okupantai antradienį paskyrė buvusį Chersono merą Volodymyrą Saldo vadinamuoju Chersono srities valstybinės administracijos vadovu.

Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Henadijus Laguta.

„Vakar okupantai užėmė Chersono miesto tarybos patalpas, pašalino visus ukrainietiškus simbolius ir pastatė savo kariuomenę. Todėl šiandien miesto tarybos komanda buvo priversta palikti patalpas ir dirba kitur“, – sakė H.Laguta.

„Taip pat tapo žinoma, kad okupantai ir jų bendradarbiai surengė susitikimą miesto tarybos patalpose, kur buvo pristatytas vadinamasis Chersono srities administracijos “vadovas„ Vladimiras Saldo ir Chersono miesto administracijos pirmininkas Aleksandras Kobecas“, – pridūrė jis.

V.Saldo praeityje buvo Chersono meras.

Vilniaus ir Kenos geležinkelio stotyse tranzitiniais traukiniais vykstančius keleivius iš Rusijos pasitinki didelio formato nuotraukos, kuriose – Rusijos pradėto karo Ukrainoje vaizdai.

„Jeigu tranzitinio traukinio keleiviai, atvažiavę į Maskvą, papasakotų, ką matė Kenoje arba Vilniuje, juos pasodintų į kalėjimą. Nuo vakar vakaro nuotraukos iš Ukrainos kabo ir Kenos stotyje. Čia tranzitiniai traukiniai stovi valandą laiko, kol pasieniečiai tikrina keliautojų dokumentus. Šįryt buvo įvairių reakcijų, kai keleiviai per vagono langus pamatė Rusijos karių nusikaltimų įrodymus. Ir kumščiu mojavo, ir nebyliai stebėjo, ir už užuolaidų slėpėsi. Tikiuosi, kad bus vis daugiau tokių, kurie susimąsto. Ir patiki“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.

„Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. Tai vyksta todėl, kad tu tuo netiki“, – toks užrašas ant karo vaizdus atspindinčių nuotraukų Kenos geležinkelio stotyje pasitinka tranzitu į Kaliningrado sritį ar iš jos vykstančius Rusijos gyventojus.

Anot LTG, tai antroji bendra iniciatyva, kuria siekiama atkreipti iš Maskvos ar kitų miestų į Kaliningrado sritį keliaujančių Rusijos piliečių dėmesį į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Kenos geležinkelio stotyje eksponuojama 14 nuotraukų iš Bučos, Mariupolio ir kitų karo nusiaubtų Ukrainos vietų.

Pasak LTG, fotografų Milos Tešajevos, Maksimo Dondijuko, Evgenijaus Maloletkos ir Mikhailo Palinčako nuotraukos iškabintos tokiame aukštyje, kad jas pro langus galėtų pamatyti tranzitinių traukinių keleiviai.

Lenkija dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje antradienį paskelbė sankcijas 50-iai Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant gamtinių dujų milžinę „Gazprom“, pranešė visuomeninis radijas.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis spaudos konferencijoje sakė: „Pradiniame sąraše yra 50 rusų oligarchų vardų ir kompanijų, vykdančių realų verslą mūsų šalyje, pavadinimų.”

Pasak jo, sąraše yra „Gazprom“, didelė trąšų gamintoja „Akron“ ir jos vadovas Viačeslavas Kantoras.

„Akron“ turi beveik 20 proc. akcijų Lenkijos valstybinėje chemijos pramonės įmonėje „Azoty“, sakė M.Kaminskis. 

Sankcijos taip pat nukreiptos prieš kompanijas, gabenusias į Lenkiją rusiškas anglis, prieš dujų firmą „Novatek“, trąšų gamintoją „FosAgro“, nurodė ministras.

Žiniasklaidai M.Kaminskis sakė, kad pagrindinė baudžiamoji priemonė bus „finansų ir turto įšaldymas“, be to, sąraše esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bus „išbraukti iš valstybinių paraiškų, oligarchams bus uždrausta atvykti į mūsų šalį“.

M.Kaminskio pavaduotojas Maciejus Wasikas reporteriams sakė, kad 18 iš 35 kompanijų, kurioms įvestos sankcijos, per pastaruosius dvejus metus iš Lenkijos į Rusiją bendrai pervedė 6 mlrd. zlotų (1,3 mlrd. eurų).

Visas sąrašas paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. 

Sankcijas Lenkijos vyriausybė įvedė neseniai priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tokiam žingsniui, pranešė naujienų agentūra PAP.

Tuo metu lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį turėjo surengti derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl naujų sankcijų Kremliui.

Antradienis yra 62-oji Rusijos invazijos Ukrainoje diena.

Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

Jis sakė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.

„Techniškai vertinimai jau atlikti, tačiau sprendimams dėl sankcijų reikia vienbalsio ES valstybių narių pritarimo. Vyksta labai intensyvios politinės konsultacijos“, – kalbėjo V.Dombrovskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valdis Dombrovskis

Paklaustas apie galimybę įvesti embargą rusiškoms gamtinėms dujoms, V.Dombrovskis atsakė: „Absoliučiai visi sprendimai yra įmanomi. Neatmetame jokių galimų sankcijų mechanizmų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad politinis susitarimas arčiau klausimui dėl naftos“.

Jis pabrėžė, kad nepaisant to, kokie politiniai sprendimai bus priimti dėl naujų sankcijų, ES deda daug pastangų, kad greičiau atsisakytų rusiškų energijos išteklių, o Europos priklausomybė nuo šios valstybės tiekiamų gamtinių dujų iki šių metų pabaigos gali sumažėti dviem trečdaliais.

V.Dombrovskis priminė, kad nuspręsta, jog iki kito šildymo sezono pradžios dujų saugyklos Europoje turi būti užpildytos bent 85 proc., o artimiausiais metais – 90 proc., siekiant užkirsti kelią galimoms Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ manipuliacijoms.

Odesos karinės administracijos pirmininkas Serhijus Bratčukas paskelbė, kad Rusijos kariai raketomis apšaudė Odesos sritį. Tiltas per Dniestro žiotis uždarytas dėl jam padarytos žalos.

„Dėl žalos buvo uždarytas tiltas iš Belgorodo-Dnestrovskio srities link Odesos“, – sakė S.Bratčukas.

Kartu jis nurodė, kad įvykio detalės saugumo sumetimais neatskleidžiamos.

Be to, nurodoma, kad informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. 

Balandžio 26 d. naktį prieš „Azovstal“ gamyklą, kurioje įsitvirtinę Ukrainos gynėjai, buvo surengti 35 oro antskrydžiai, per kuriuos buvo sužeisti civiliai gyventojai.

Tai savo paskyroje „Telegram“ pranešė Mariupolį ginantis pulkas „Azov“. „Azovstal“, kuriame yra Mariupolio gynėjai ir kurio rūsiuose nuo apšaudymo slepiasi civiliai gyventojai, buvo apšaudomas visą naktį.

Pulkas teigia, kad vien praėjusią naktį buvo surengti 35 oro smūgiai, per kuriuos užsidegė vienas cechų. Pulko pranešime teigiama, kad po griuvėsiais atsidūrė civilių, kuriems kariai teikia pirmąją pagalbą bei bando juos ištraukti iš po nuolaužų. 

 Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį aptarė Maskvos pastangas užtikrinti civilių saugumą Ukrainoje, paskelbė Kremlius.

Kaip sakoma Kremliaus pareiškime, lyderiai telefonu kalbėjosi apie „nuolatines Rusijos pastangas užtikrinti taikių civilių saugumą, įskaitant humanitarinių koridorių organizavimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir padėti civiliams Ukrainoje.

„Mūsų tikslas pirmiausia yra apsaugoti civilius gyventojus ir čia esame pasirengę bendradarbiauti su kolegomis iš JT, kad palengvintume civilių gyventojų padėtį“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją su vizito atvykusiu JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip du mėnesius.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./S.Lavrovas ir A.Guterresas

Spinduliuotės lygis Černobylio branduolinės avarijos zonoje yra „nenormalus“ ir padidėjęs po to, kai tą teritoriją buvo užėmusios Rusijos pajėgos, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų atominės energetikos programų priežiūros agentūros vadovas, viešėdamas Ukrainoje.

„Spinduliuotės lygis, sakyčiau, yra nenormalus. Būdavo momentų, kai lygis pakildavo judant sunkiajai technikai, kurią čia buvo atsigabenusios Rusijos pajėgos, taip pat, kai jos pasitraukė. Stebime tai diena po dienos“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktorius Rafaelis Grossi.

Atvykęs prie sarkofago, kuriuo uždengtos sprogusio Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko itin radioaktyvios liekanos, R.Grossi sakė, kad Rusijos pajėgų įvykdytas šio komplekso užėmimas buvo „absoliučiai nenormalus ir labai, labai pavojingas“.

Rusijos pajėgos šį kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Rusų kariai paėmė į nelaisvę kompleksą saugojusius ukrainiečius karius ir sulaikė jo civilius darbuotojus.

Ši okupacija tęsėsi iki kovo pabaigos ir kurstė nerimą visame pasaulyje dėl branduolinės taršos pavojaus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai galbūt buvo paveikti didelės spinduliuotės dozės, kai įsirengė apkasus ir blindažus „daugelyje vietų“, taip pat kėlė dulkių debesis savo šarvuotąja technika.

1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinės 4-ajame bloke atliekant rizikingą saugos bandymą reaktorius tapo nevaldomas ir, smarkiai padidėjus jo galiai, sprogo, paskleisdamas didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų. Šią avariją tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti..

Manoma, kad branduolinė katastrofa pareikalavo šimtų ar tūkstančių žmonių gyvybių, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.

Galiausiai apie 350 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio atskirties zonos, kuri tebėra beveik negyvenama, išskyrus nedaugelį senyvų gyventojų, sugrįžusių į savo namus, nepaisant oficialaus draudimo.

Černobylio elektrinės kiti trys reaktoriai buvo vienas po kito uždaryti, paskutinis iš jų – 2000 metais.

Rusija antradienį pranešė išsiunčianti tris Švedijos diplomatus, atsakydama į Stokholmo sprendimą išsiųsti tris rusų diplomatus dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė iškvietusi Švedijos ambasadorę Rusijoje ir pareiškė „griežtą protestą“ dėl rusų diplomatų išsiuntimo bei Švedijos „karinės paramos Kyjivo režimui“.

Ministerija taip pat apkaltino Švediją „dangstant Ukrainos nacionalistų nusikaltimus prieš Donbaso ir Ukrainos civilius gyventojus“, turėdama omenyje rytinį Ukrainos regioną, iš dalies kontroliuojamą prokremliškų separatistų.

„Atsakydama į tai Rusijos pusė nusprendė paskelbti personae non gratae tris Švedijos ambasados Rusijoje diplomatus“, – sakoma URM pranešime.

Balandžio pradžioje Švedija informavo išsiunčianti tris rusų diplomatus, šalyje užsiėmusius „neteisėta veikla“. Panašių žingsnių atliko ir daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, antradienį atvykęs vizito į Maskvą, pareiškė ieškantis būdų kuo greičiau nutraukti kautynes Ukrainoje.

„Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, sudaryti sąlygas kaip įmanoma greičiau nutraukti ugnį, sudaryti sąlygas taikiam sprendimui“, – sakė A.Guterresas derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pradžioje.

A.Guterreso vizitas Maskvoje yra pirmas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Po derybų su S.Lavrovu JT vadovas ruošiasi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

Daugiau nei du mėnesius besitęsianti Rusijos invazija Ukrainoje

+4

„Žinau, kad mes... skirtingai interpretuojame tai, kas vyksta Ukrainoje“, – nurodė A.Guterresas.

„Tai neapriboja galimybės vesti labai rimtą dialogą dėl to, kaip geriausiai galėtume dirbti, kad sumažintume žmonių kančias“, – pridūrė jis.

Iš Maskvos JT vadovas ruošiasi nuvykti į Kyjivą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau „tiesiog neteisingu“ pavadino A.Guttereso sprendimą pirmiau apsilankyti ne jo šalyje, o Rusijoje.

A.Guterresas kaltina Maskvą, kad ji, siųsdama karius į Ukrainą, pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją, taip pat jau ne kartą reikalavo nutraukti ugnį.

Imago / Scanpix nuotr./Nuo raketų smūgio nukentėjęs gyvenamasis namas Odesoje

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey antradienį pareiškė, kad Rusija priima „nepagrįstus“ karinius sprendimus dėl prezidento Vladimiro Putino troškimo pasiekti pergalę Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai šalis minės pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.

Ministras sakė, kad Rusijos pajėgos „iššvaistė bet kokį savo pranašumą“, kai nesutelkusios pakankamai karių pradėjo puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

J.Heappey  televizijai „Sky News“ sakė, kad dėl V.Putino „troškimo gegužės 9-ąją stovėti ant Kremliaus laiptų ir būti didvyriu bus prarasta tūkstančiai rusų gyvybių, o rusai liks be kiekybinio pranašumo, kurį turėtų turėti“.

Ministras taip pat atmetė Maskvos pareiškimus, kad NATO provokuoja Rusiją, siųsdama ginkluotę Ukrainą, o Rusijos metamus kaltinimus Aljansui dėl agresijos pavadino „visiška nesąmone“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino NATO, kad ši „pila alyvos į ugnį“, siųsdama ginkluotę Ukrainai.

Jungtinės Tautos antradienį atnaujino savo prognozes ir paskelbė, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius ilgainiui pasieks 8,3 mln., nors jau dabar dėl karo šalį paliko maždaug 5,2 mln. gyventojų.

JT pabėgėlių agentūra, anksčiau prognozavusi, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius gali pasiekti 4 mln., pranešė, kad kaimyninėse šalyse prieglobstį randantiems pabėgėliams paremti reikės 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,73 mlrd. eurų).

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pranešė, kad tiria pranešimus apie Rusijos įsilaužimą į jos kompiuterių sistemas, kurio taikiniu tapo daugiau nei 100 karių naujokų.

Pasak laikraščio „The Daily Mail“, „nuogąstaujama, kad Rusijos agentas įvykdė“ šią kibernetinę ataką, siekdamas verbuoti naujokus „kaip potencialius britų armijos agentus“.

Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey pripažino, kad incidentas „sudaro labai prastą įspūdį apie mūsų IT“ pajėgumus.

J.Heappey radijui LBC sakė, kad ministerija „nurodė skubiai peržiūrėti mūsų IT saugumą“.

„The Daily Mail“ duomenimis, Gynybos ministerija nustatė, kad buvo neteisėtai peržiūrėti 124 kandidatų į kariuomenę asmeniniai duomenys, „tačiau manoma, kad pavojus galėjo kilti dar šimtams“ piliečių.

Po incidento, įvykusio kovo viduryje, britų ginkluotosios pajėgos laikinai išjungė savo paraiškų teikimo internetinį portalą.

Apie ataką pranešta „Penkių akių“ dalijimosi žvalgybos informacija tinklui, vienijančiam Jungtines Valstijas, JK, Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, praėjusią savaitę įspėjus, kad Rusija pasiruošusi rengti galingus kibernetinius išpuolius prieš Ukrainą remiančias šalis.

Kai Maskva buvo priversta nukreipti savo puolimą nuo Kyjivo, Vakarų sąjungininkės pareiškė surinkusios žvalgybinės informacijos apie kibernetines atakas prieš Ukrainai ginklus tiekiančias NATO nares.

Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį sušaukė šalies saugumo tarybos posėdį po kelių sprogimų Rusijos remiamame separatistiniame Uždniestrės regione.

Prezidentė antradienio popietę turi surengti šalies Aukščiausiosios Saugumo Tarybos posėdį, po kurio įvyks spaudos konferencija.

Posėdis šaukiamas po to, kai sprogimai apgadino radijo bokštą ir Valstybės saugumo ministeriją separatistiniame regione.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey pareiškė, kad Ukraina gali „visiškai teisėtai“ atakuoti objektus Rusijoje.

„Faktas yra tas, kad Ukraina buvo suvereni šalis, kuri taikiai gyveno savo ribose, o tada kita šalis nusprendė pažeisti tas sienas ir įvesti čia 130 tūkst. karių.

Taip prasidėjo karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Kare Ukraina turi smogti priešui, kad atakuotų jo logistikos linijas, kuro atsargas, amunicijos sandėlius. Tai yra karo dalis“, – ministrą cituoja  „The Guardian“.

AP/„Scanpix“ nuotr./Jamesas Heappey

Jis pridūrė, kad „Ukrainai yra visiškai teisėta nusitaikyti giliai į Rusiją, kad būtų sutrikdyta logistika, kuri, jei nebus nutraukta, tiesiogiai prisidės prie mirčių ir žudynių Ukrainos žemėje“.

Anksčiau Rusija apkaltino Ukrainą taikinių apšaudymu Belgorodo ir Briansko srityse, o vakar pranešė numušusi du Ukrainos bepiločius orlaivius, skridusius virš Kursko srities.

Ukrainos pajėgos nuo 2014 m. Donbase kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Jos vis dar laiko liniją, tačiau pavienės kovos dabar virto tikru karu.

„Tapo daug sunkiau“, – BBC žurnalistui sakė leitenantas Denysas Gordejevas.

„Kiekvieną dieną, visą laiką, kas valandą patiriame bombų, raketų atakas“, – sako D.Gordejevas. Nors jis aštuonerius metus kovojo su Rusijos remiamais separatistais Donbase, dabar jis ir jo vyrai susiduria su visa Rusijos kariuomenės galia.

Ukrainos pajėgoms sunkiai sekasi išlaikyti 300 mylių ilgio frontą Donbase. Jos jau pralaimėjo kai kurias teritorijas rusams ir artimiausiomis dienomis tikriausiai praras dar daugiau. Rusijos pajėgos rengia žvalgomąsias atakas, kad rastų silpnas Ukrainos gynybos vietas.

Vakarų ekspertai teigia, kad ukrainiečių fronte jau dabar yra kone tris kartus mažiau nei priešų. Jie taip pat pripažįsta, kad Ukrainai tikriausiai teks užleisti teritorijas atvirose vietovėse, kad sukoncentruotų gynybą ties pagrindiniais miestais, kur rusams bus sunkiau kovoti.

Rusai „eina, eina ir eina į Ukrainos teritoriją. Ir mes nežinome, kada jie sustos. Nežinome, kada jų kelionė baigsis“, – sako leitenantas D.Gordejevas.

Vokietijoje antradienį rengiamas 40 šalių aukšto lygio susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl tolesnio Ukrainos gynybos stiprinimo.

Pentagono vadovo teigimu, Ukraina „gali laimėti“ karą prieš Rusiją, jeigu turės reikiamų priemonių ir palaikymą.

Jungtinių Valstijų Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje rengiamame susitikime „pagrindinis dėmesys bus skiriamas dalykams, kurie galėtų padidinti Ukrainos pajėgų galimybes ir pajėgumus“, sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po savo vizito Kyjive. 

„Manome, kad jie gali laimėti, jeigu turės tinkamą įrangą ir tinkamą paramą“, – sakė L.Austinas.

Prieš derybas Vokietija leido suprasti, kad yra pasirengusi pritarti tankų perdavimui Ukrainai. Tai būtų svarbus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis.

Savaitgalį L.Austinas drauge su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pirmą kartą apsilankė Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinės Valstijos jau dabar yra pagrindinės tarptautinės karinės pagalbos Ukrainai tiekėjos.

Imago / Scanpix nuotr./Nuo raketų smūgio nukentėjęs gyvenamasis namas Odesoje

Jos įsipareigojo padaryti „viską, ką gali, kad jiems [ukrainiečiams] būtų suteikta tokia parama, tokia artilerija ir amunicija, kuri bus veiksminga šiame kovos etape“, L.Austinas sakė per spaudos konferenciją Lenkijoje.

Kyjivas siekia gauti sunkiosios artilerijos ir tankų, kad atremtų Rusijos pajėgų, bandančių perimti pietinių šalies lygumų ir rytinio Donbaso regiono kontrolę, puolimą.

Tačiau rusų gamybos karinė technika, kuria ukrainiečiai moka naudotis, dabar yra retenybė.

Rusiškos karinės technikos atsargų turėjusios Europos šalys jau perdavė jas Kyjivui. JAV sekretorius lydėjusių žurnalistų teigimu, neretai manais į rusišką ginkluotę jos gavo naujesnės kartos amerikietiškos karinės technikos.

Balandžio 26 d. okupacinės Rusijos kariuomenės pajėgos iš karto paleido dvi rusiškas raketas, kurios nuskriejo „kritiškai arti“ netoli Zaporižioss atominės elektrinės. Apie tai pranešė „Energoatom“ spaudos tarnyba.

„Raketų skrydis tiesiai virš ZAE aikštelės, kur yra 7 branduoliniai objektai su didžiuliu kiekiu branduolinės medžiagos, kelia didžiulę riziką. Juk raketos gali pataikyti į vieną ar kelis branduolinius objektus, gresia branduolinė ir radiacinė katastrofa“, – sakė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas.

Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Europoje.

Kovo 4 dieną Rusijos kariuomenė perėmė Zaporižios atominės elektrinės kontrolę. Okupantai užėmė ir šalia esantį Energodaro miestą.

Mykolajivo valdžia ruošiasi miesto puolimui ar apgulčiai, įrengs gynybines konstrukcijas.

Apie tai interviu „Ukrainska Pravda“ paskelbė meras Oleksandras Senkevyčius.

Jis pažymėjo, kad Rusija per Krymą gabena ginklus ir išteklius, kaupdama juos Chersono regione.

„Matome, kad Rusija per Krymą gabena ginklus ir karinius išteklius. Jie kaupia juos Chersono srityje. Ir taip, tikimės Mykolajivo miesto puolimo ar apgulties.

Jau šiandien kartu ruošiame gynybos gynybą su savo kariškiais. Mūsų komunalininkai dabar atlieka statybininkų vaidmenį. Statome, liejame, betonuojame. Be to dar išvežame iš laukų rusišką karinę techniką. Taigi pasakysiu trumpai : mes ruošiamės plataus masto invazijai“, – sakė O.Senkevičius.

Ukrainos rytinėje Donecko srityje pirmadienį per rusų pajėgų artilerijos smūgius keturi žmonės žuvo ir dar devyni buvo sužeisti, pranešė srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Dvi aukos yra vaikai: 9-erių mergaitė ir 14-metis berniukas, parašė P. Kyrylenka platformoje „Telegram“.

Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus informavo, kad per praėjusią parą rusų pajėgų artilerija 17 kartų apšaudė civilius gyventojus. Daugiausiai smūgių teko Popasnai, Lysyčanskui ir Hirskei.  

„Popasna atlaikė keturias galingas artilerijos atakas, Lysyčanskas – dvi. Lysyčanske apgadinti du namai, Popasnoje – du, Hirskėje – mažiausiai vienas. Tikriname informaciją apie aukas“, – parašė S.Haidajus antradienį platformoje „Telegram“.

Zaporižios srities pareigūnai antradienį ryte taip pat pranešė apie raketų smūgius.

Naftos bazė degė daugiau nei parą. Pasak regiono gubernatoriaus Aleksandro Bogomazo, gaisras buvo užgesintas 7.20 val. vietos laiku. Gelbėjimo tarnybos vis dar dirba įvykio vietoje, teigiama, kad niekas nenukentėjo.

Naktį iš balandžio 24 į 25 d. nuaidėjo keli sprogimai ir vienas po kito užsidegė naftos bazės saugyklos ir netoli įsikūrusiam kariniame dalinyje esanti dyzelinio kuro saugykla. Rusija kol kas nenurodė šių sprogimo ir gaisro priežasčių. Neoficialiomis žiniomis, bazę galėjo atakuoti iš Ukrainos atskridęs dronas. Ukraina neprisiima atsakomybės dėl šio įvykio.

Rusijos pajėgos vykdo galingą apšaudymą visoje fronto linijoje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.

„Severodonecko kryptimi priešas atakuoja Rubižnės kaimo rajone. Rusijos pajėgos bando užimti Popasnos kaimą, mūšiai tęsiasi. Avdijivkos kryptimi priešas nesėkmingai bando pradėti puolimą. Kurachovsko kryptimi priešas nesėkmingai pradėjo puolimą link Novomichailovkos ir Marijinkos. Zaporižios kryptimi priešas pradėjo puolimą link Trudoliubovkos, kovos tęsiasi. Priešas vykdo masinį ugnies puolimą ir blokuoja mūsų dalinius prie gamyklos “Azovstal„ Mariupolyje“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos naudoja minosvaidžius, artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius visoje fronto linijoje. 

Rusijos pajėgos akivaizdžiai bando apsupti gerai įtvirtintas Ukrainos pozicijas Rytų Ukrainoje, antradienį skelbiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Pranešama, kad Kreminnos miestas krito, o į pietus nuo Iziumo vyksta smarkūs mūšiai, nes Rusijos pajėgos iš šiaurės ir rytų bando veržtis į Slovjansko ir Kramatorsko miestus.

Ukrainos pajėgos Zaporižioje rengia gynybines pozicijas galimam Rusijos puolimui iš pietų, pridūrė britų Gynybos ministerija.

Dieną prieš tai ministerija pranešė, kad Rusija, sutelkusi dėmesį į visišką Donbaso okupaciją, kai kuriose srityse pasiekė nedidelių laimėjimų, tačiau neturėdama pakankamos logistikos ir kovinės paramos, Rusija dar nepasiekė reikšmingo proveržio.

Balandžio 26 d. rytą Rusijos kariuomenė surengė raketinę ataką Zaporižioje, smūgio pasekmės kol kas neaiškios.

„Zaporižia. Ryte 6:50 val. buvo užfiksuoti „atskridimai“. Aplinkybės tikslinamos. Išsamesnė informacija vėliau“, – „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinė administracija.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtijus paragino gyventojus likti slėptuvėse, kol bus atšauktas pavojus, ir neplatinti nuotraukų ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose.

Vėliau Zaporižios regiono karinė administracija pranešė, kad dvi Rusijos raketos pataikė į vieną Zaporižios įmonių, trečia susprogo ore. Pranešama apie vieną žuvusį ir dar vieną sužeistąjį. Įmonės infrastruktūra buvo sugadinta ir sunaikinta.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos nuostoliai Ukrainoje atgrasys jos vadovybę nuo pakartotinių veiksmų kitur, rašo BBC.

Pasak jo, Ukraina vis dar gali laimėti karą, jei jai bus suteikta tinkama parama.

Jis taip pat paskelbė, kad JAV skirs papildomą 713 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai ir kitoms Europos valstybėms.

Po vizito Lenkijoje surengtoje spaudos konferencijoje Ll.Austinas žurnalistams sakė, kad JAV nori, jog „Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius darė įsiverždama į Ukrainą“.

15min nuotr./Lloydas Austinas

Į atsargą išėjęs keturių žvaigždučių generolas Ll.Ostinas kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive. Šis vizitas, kuriame taip pat dalyvavo valstybės sekretorius Antony Blinkenas, buvo aukščiausio lygio JAV pareigūnų kelionė į Ukrainą nuo invazijos pradžios prieš daugiau kaip du mėnesius.

Daugiau kaip tris valandas trukęs JAV ir Ukrainos šalių susitikimas įvyko tuo metu, kai Rusija intensyvina savo karinę kampaniją šalies pietuose ir rytuose.

Finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad Ukraina siekia gauti mažiausiai 5 mlrd. dolerių per mėnesį tarptautinės paramos šalies išlaidoms padengti, pranešė „The Washington Post“.

Per susitikimus su aukšto rango JAV pareigūnais Vašingtone Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad Ukraina tikisi iš Jungtinių Valstijų gauti 2 mlrd. dolerių per mėnesį, kad padengtų neatidėliotinas balandžio, gegužės ir birželio mėn. išlaidas. Iš viso šaliai reikia mažiausiai 5 mlrd. per mėnesį.

„Turime užpildyti šią spragą dabar, kad pritrauktume reikiamą finansavimą ir laimėtume šį karą“, – leidiniui sakė S.Marčenka. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų vadovą spausti Rusiją evakuoti apgultą Mariupolio uostamiestį ir pavadino tai dalyku, kurį ši organizacija yra pajėgi pasiekti.

D.Kuleba interviu naujienų agentūrai AP sakė esąs susirūpinęs, kad prieš kelionę į Kyjivą apsilankęs Maskvoje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas gali pakliūti į Kremliaus „spąstus“ dėl karo.

Antradienį A.Guterresas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį keliaus į Kyjivą, siekdamas tarpininkauti nutraukiant vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Ukrainiečių diplomatijos vadovas teigė, kad A.Guterresas „visų pirma turėtų sutelkti dėmesį į vieną klausimą – Mariupolio evakuaciją“.

Apytikriai 100 000 žmonių yra įstrigę uostamiestyje, o milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Chersone 58 našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai jau daugiau nei mėnesį slepiasi vietos bažnyčios rūsyje, feisbuke pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.

Jos duomenimis, rūsyje yra 10 globojamų vaikų nuo 4 mėnesių iki 1 metų amžiaus, likusieji yra jaunesni nei 4 metų amžiaus, tarp jų – neįgalūs vaikai, kuriems reikia specialios priežiūros ir gydymo.

Jiems buvo surasta saugi vieta Ukrainos regione, kuriame nevyksta aktyvūs mūšiai. Vaikai čia galės gauti visą jiems reikalingą priežiūrą. 

„Prašau visų, kurie gali padėti perkelti šiuos vaikus į saugų regioną, nelikti nuošalyje ir imtis visų nuo jūsų priklausančių priemonių, kad būtų atidarytas ir veiktų humanitarinis koridorius ir vaikai pagaliau būtų saugūs“, – sakė L.Denisova.
 

Okupantai bando papildyti personalą „mobilizuodami“ vyrus laikinai okupuotose teritorijose, pranešė Zaporižios karinė administracija.

„Kaip vieną iš būdų atkurti darbo jėgą okupantai įžvelgia priverstinėje vyrų mobilizacijoje okupuotose regiono teritorijose. Pavyzdžiui, rusai visiškai blokuoja išvažiavimą iš Melitopolio, kad galėtų vykdyti vadinamąją šaukimo kampaniją“, – rašoma pranešime.

Be to, Melitopolio gyventojai ėmė gauti užpuolikų pranešimus, kuriuose reikalaujama informuoti apie Ukrainos valdžios institucijų planuojamą civilių evakuaciją, skelbia UNIAN.

„Okupantai skleidžia melagingą informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neva ruošiasi masiniam apšaudymui ir civilių žudymui būtent evakuacijos metu. Žinoma, tai visiškas melas, bet rusai nemoka kovoti sąžiningai, todėl taiko būtent klastotes ir melagingus kaltinimus“, – pažymėjo karinė administracija.

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad panaikino muitų tarifus visoms prekėms iš Ukrainos ir uždraudė į Rusiją eksportuoti produktus ir technologijas, kurios gali būti naudojamos represijoms prieš ukrainiečius, rašo BBC.

Tai padaryta reaguojant į tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą paremti Ukrainos ekonomiką, sakoma Jungtinės Karalystės tarptautinės prekybos sekretorės Anne-Marie Trevelyan pareiškime.

JK sumažino visus muitus prekėms iš Ukrainos, įskaitant pagrindines Ukrainos eksporto prekes, pavyzdžiui, miežius, medų, konservuotus pomidorus ir paukštieną, sakė A.-M.Trevelyan.

„Šioje vykstančioje kovoje tvirtai palaikome Ukrainą ir stengsimės užtikrinti, kad Ukraina išliktų ir klestėtų kaip laisva ir suvereni valstybė“, – sakoma jos pareiškime.

Jungtinė Karalystė taip pat paskelbė produktų ir technologijų eksporto į Rusiją draudimą. Tarp produktų, kuriems taikomas šis draudimas, gali būti pasiklausymo ir stebėjimo įranga, ir „bus pašalintos visos esamos spragos, siekiant užtikrinti, kad Rusija nepirktų šių prekių iš Jungtinės Karalystės“.

Šią savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio Kyjive įsigaliojo naktinė komendanto valanda dėl Rusijos „provokacinių veiksmų“, pirmadienį „Telegram“ žinutėje pranešė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas. 

Komendanto valanda galios nuo 22 val. vakaro iki 5 val. ryto vietos laiku.

„Primename, kad komendanto valandos metu draudžiama būti gatvėje ir kitose viešose vietose, judėti transportu ar pėsčiomis“, – sakė O.Pavliukas. 

Pasak jo, asmenims, dalyvaujantiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, turintiems specialų leidimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, komendanto valanda netaikoma.

„Karo padėties metu svarbu laikytis reikalavimų ir sprendimų, kurie įgyvendinami vietoje. Tokios priemonės padeda apsaugoti gyventojus nuo provokuojančių priešo veiksmų“, – pridūrė O.Pavliukas.

Praėjus kelioms savaitėms po to, kai pirmą kartą okupavo didelį Ukrainos miestą Chersoną, Rusijos kariai perėmė Chersono miesto tarybos kontrolę, teigia du miesto valdžios nariai, skelbia CNN.

Chersono meras Igoris Kolychajevas savo socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad pirmadienio naktį „ginkluoti vyrai įžengė į Chersono miesto tarybos pastatą, paėmė raktus ir pakeitė mūsų sargybinius savais“. 

Kalbėdamas apie gandus, kad buvo nuimta ir virš miesto tarybos plevėsavusi Ukrainos vėliava, I.Kolychajevas pažymėjo, kad jam išeinant vėliava vis dar plevėsavo virš pastato.

Jurijus Sobolevskis, Chersono srities deputatas, savo „Facebook“ puslapyje incidentą apibūdino kaip „užgrobimą“, sakydamas, kad tai buvo „deja, gana tikėtina“.  

„Kurį laiką Chersono rotušei buvo „leista“ veikti sumažintu formatu, bet panašu, kad ir tas laikas baigėsi“, – tęsė J.Sobolevskis.

Likus dviem dienoms iki Rusijos planų surengti referendumą okupuotame Ukrainos Chersono regione, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad jo žmonės atsisakė paremti Rusijos okupacines pajėgas.

„Žmonės [okupuotuose miestuose] savo protestu parodė savo požiūrį į okupantus; [jie] parodė, kad Ukraina tikrai laimės“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi pirmadienį.

„Rusija nori surengti fiktyvų „referendumą“ kažkur mūsų žemėje? Net jei jie pabandys, tai bus taip pat gėdinga, kaip ir visa kita, kas buvo „sukurta“ Maskvoje Ukrainos okupacijai paremti“, – pridūrė jis.

Prezidento kabineto nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusija paskelbė, kad trečiadienį pietiniame Chersono regione, kurį ji yra okupavusi nuo pirmųjų karo savaičių, surengs balsavimą, per kurį žmonės turės pritarti naujo darinio, vadinamo „Chersono liaudies respublika“, „nepriklausomybei“.

Tuo tarpu į trečiąjį karo mėnesį įžengęs V.Zelenskis sakė, kad Rusija į Ukrainos taikinius paleido daugiau kaip 1 100 raketų, be to, „nesuskaičiuojamą daugybę bombų ir artilerijos“.

Ukrainos prezidentas sakė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino 931 gyvenvietę Ukrainoje po laikinos Rusijos pajėgų okupacijos. 

Be to, nuo karo veiksmų pradžios apie 9 781 ukrainiečiui buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai už šalies gynybą, o 142 žmonėms buvo suteiktas „Ukrainos didvyrio“ apdovanojimas.

„Istorijos pamokos yra gerai žinomos. Jei ketinate kurti tūkstantmetį reichą, pralaimėsite. Jei ketinate sunaikinti kaimynus – pralaimite. Jei norite atkurti senąją imperiją – pralaimėsite. O jei eisi prieš ukrainiečius – pralaimėsi“, – sakė V.Zelenskis.

Jis optimistiškai atsiliepė apie Ukrainos pažangą siekiant galimos narystės Europos Sąjungoje, kuri tapo pagrindiniu Ukrainos vadovybės tikslu.

„Mes kiek įmanoma spartiname savo judėjimą į Europos Sąjungą. Jau praėjome istorinį momentą, svarbų etapą – gavome ir atsakėme į specialų klausimyną, kuris buvo pateikiamas kiekvienai šaliai, prieš jai įgyjant kandidatės į ES statusą.“

Suomija ir Švedija ruošiasi gegužės mėn. vienu metu paskelbti, kad nori prisijungti prie NATO, praneša vietos žiniasklaida.

Abi Šiaurės šalys yra kariniu požiūriu neprisijungusios prie NATO, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą paskatino didėjančią visuomenės paramą prisijungimui prie Vakarų gynybinio aljanso, rašo BBC.

Suomijos laikraštis „Iltalehti“ rašo, kad Suomijos ir Švedijos vadovai planuoja susitikti gegužės 16 d. ir paskelbti, kad pateiks paraiškas dėl narystės Nato.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto atsisakė komentuoti situaciją, tačiau pakartojo savo nuomonę, kad jam labiau patiktų, jei Suomija ir Švedija priimtų panašų sprendimą, pranešė „Reuters“.

Švedijos bulvarinis laikraštis „Aftonbladet“, remdamasis šiam klausimui artimais šaltiniais, taip pat teigė manantis, kad abi šalys tą savaitę, tuo pačiu metu kaip ir viena kita, paskelbs apie tai.

Jis citavo šaltinius, teigiančius, kad JAV ir Didžioji Britanija pažadėjo Švedijai didesnį karinį dalyvavimą ir „stiprią politinę“ paramą paraiškos teikimo proceso metu.

Rusija įspėjo, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos regione bus sutelktos branduolinės pajėgos.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pirmadienį kalbėdama su žurnalistais paneigė, kad JAV sąmoningai delsia taikyti sankcijas moteriai, kuri, kaip manoma, yra Vladimiro Putino meilužė.

„Mes toliau peržiūrime sankcijas“, – sakė J.Psaki, paklausta, kodėl Rusijos politikei ir buvusiai gimnastei Alinai Kabajevai dar nebuvo taikytos sankcijos.

„Niekas nėra apsaugotas nuo mūsų sankcijų“, – tęsė ji.

„Žinoma, jau taikėme sankcijas prezidentui V.Putinui, taip pat jo dukrai ir artimiausiems bičiuliams, ir toliau peržiūrėsime daugiau“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

Pasigirdo raginimų JAV taikyti sankcijas 38 metų olimpinei aukso medalininkei A.Kabajevai, kaip JAV tai padarė dviem suaugusioms V.Putino dukterims.

V.Putinas garsėja tuo, kad yra labai uždaras savo asmeninio gyvenimo atžvilgiu, ir niekada nėra pripažinęs jokių romantiškų santykių su „slaptąja pirmąja Rusijos ponia“, kaip ją vadina Rusijos ir užsienio spauda.

Pasak „Wall Street Journal“ pranešimo, JAV pareigūnai sulaikė sankcijas A.Kabajevai, nes baiminosi, kad V.Putinas tai supras kaip asmeninį išpuolį.

Tai būtų laikoma „tokiu asmeniniu smūgiu V.Putinui, kad galėtų dar labiau padidinti įtampą tarp Rusijos ir JAV“, rašė „WSJ“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai reiškia, jog NATO aljansas „iš esmės kariauja su Rusija“.

Pirmadienį transliuotame interviu jis sakė: „Šie ginklai bus teisėtas taikinys Rusijos kariuomenei, veikiančiai specialiosios operacijos kontekste“.

S.Lavrovas taip pat sakė valstybinei televizijai: „Iš esmės NATO kariauja su Rusija per tarpininką ir ginkluoja tą tarpininką. Karas reiškia karą.“

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

Jis taip pat pareiškė, kad branduolinio karo grėsmė yra „reali“. Yai jis sakė duodamas interviu Pirmajam kanalui, kurį cituoja Kremliui ruporu vadinamas gazeta.ru.

„Nenorėčiau, kad dabartinė rizika, kuri yra gana didelė, būtų dirbtinai padidinta, o yra nemažai žmonių, kurie norėtų tai padaryti. Pavojus yra rimtas, realus ir jo nereikėtų nuvertinti“, – sakė S.Lavrovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje pareiškė, kad Maskva jaučiasi pralaimėjusi Ukrainoje, todėl pasaulio bendruomenė turėtų padvigubinti paramą Ukrainai.

„Rusija praranda paskutinę viltį atgrasyti pasaulį nuo paramos Ukrainai. Todėl kalbama apie „realų“ Trečiojo pasaulinio karo pavojų. Tai reiškia, kad Maskva jaučiasi pralaimėjusi Ukrainoje. Todėl pasaulis turėtų dar labiau mus palaikyti, kad laimėtume ir apsaugotume Europos ir pasaulio saugumą“, – pabrėžė D.Kuleba.