Vokietija sušaukė JT Saugumo Tarybos uždarą posėdį, siekdama, kad būtų paskelbta minima ataskaita. Berlynas sako norintis nušviesti problemą, kad į Libiją pateko gausybė ginklų.
„Mums reikia įvardyti, apkaltinti ir sugėdinti tuos, kurie akivaizdžiai pažeidžia ginklų embargą“, – žurnalistams sakė Vokietijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Gunteris Sautteris.
Vokietija spalio 5 dieną Jungtinėse Tautose šaukia aukšto lygio susitikimą, kad imtųsi Libijos, kur trapios paliaubos kelia viltį nutraukti beveik dešimtmetį trunkantį kraujo praliejimą, klausimo.
Tačiau diplomatai nurodė, jog per penktadienio susitikimą nepavyko užsitikrinti, kad bus paskelbta tarpinė ataskaita, kuri, skirtingai nei galutinės išvados, paprastai neviešinama.
Rusija ir Kinija vėl pasipriešino to dokumento paskelbimui, o Maskva užsipuolė ją rengusius ekspertus, sakė vienas diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
Maskva ir Pekinas laikosi tvirtos pozicijos „blokuoti tarpinės ataskaitos publikavimą, bet negali įvardyti jokio įtikinamo argumento“, nurodė kitas diplomatas.
Tame dokumente, kurį matė naujienų agentūra AFP, kalbama apie daug pažeidimų, padarytų Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“, kuri laikoma artima Kremliui.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad išaugo ginklų gabenimo mastas tiek Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Egipto ir Rusijos palaikomai administracijai Rytų Libijoje, kuriai vadovauja maršalas Khalifa Haftaras, tiek JT pripažintai Nacionalinės santarvės vyriausybei (NSV), kurią remia Turkija.
„Ginklų embargas tebėra visiškai neefektyvus. Tų valstybių narių, kurios tiesiogiai palaiko konflikto šalis, pažeidimai yra dideli, akivaizdūs, visiškai neatsižvelgiama į sankcijų priemones“, – sakoma dokumente.
Aklavietė dėl naujo pasiuntinio
Vokietija taip pat tikėjosi penktadienį užsitikrinti susitarimą dėl JT pasiuntinio Libijai, pakeisiančio Ghassaną Salame, kuris kovo pradžioje atsistatydino dėl sveikatos problemų.
Tačiau Afrikos valstybės paprieštaravo bulgaro Nikolajaus Mladenovo kandidatūrai. Šiuo metu jis yra JT specialusis pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui.
„Nesame prieš nieką nusiteikę. Norime afrikiečio“, – sakė vienas afrikiečių diplomatas.
Kiek anksčiau JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įvardijo buvusią Ganos ministrę Hanną Serwaą Tetteh kaip kandidatę į pasiuntinio Libijai postą, tačiau tam paprieštaravo JAV, sakydamos, kad šias pareigas derėtų paskirti dviem asmenims: vienas būtų politinis pasiuntinys, o kitas vadovautų JT misijai.
Fayezo al Sarrajo NSV kovoja su konkuruojančia administracija Rytų Libijoje, kuriai vadovauja maršalas Kh. Haftaras. Krizė padidėjo pernai, kai Kh. Haftaras, remiantis parlamentą Tobruke, pradėjo puolimą Tripoliui užimti, bet praėjusį mėnesį netikėtai buvo paskelbtas ugnies nutraukimas, pažadėti nacionaliniai rinkimai ir abi konflikto šalys susitiko Maroke derėtis dėl taikos.
Chaosas Libijoje viešpatauja nuo NATO paremto 2011 metų sukilimo, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Ataskaitoje dėl ginklų embargo minimi JAE, Jordanijos, Egipto, Sirijos, Rusijos, Kataro ir Turkijos pažeidimai.
JAE diplomatijos vadovas Anwaras Gargashas, per diskusiją su keliais žurnalistais AFP paklaustas apie šią ataskaitą, tokius kaltinimus neigė ir sakė, kad jo šalis nekomentuos dokumento, kurio neskaitė.
„Kategoriškai juos neigiame. Mūsų pozicija yra labai aiški, ypač po Berlyno konferencijos (sausį): reikalingos paliaubos“, – kalbėjo jis.
