Pagal siūlomas naujas taisykles, kurias dar turi patvirtinti parlamentas, Vokietijoje būtų galima natūralizuotis po penkerių metų, o ne po aštuonerių, kaip dabar.
Ypač gerai integravęsi ir gerai mokantys vokiečių kalbą asmenys galės gauti pilietybę jau po trejų metų.
Būsimieji nauji piliečiai turės įrodyti, kad jie nėra priklausomi nuo valstybės paramos, nors ši sąlyga turės išimčių.
Įstatymo projektu taip pat sudaromos sąlygos daugiau žmonių, įskaitant ir gausios Vokietijos turkų bendruomenės atstovus, įgyti dvigubą pilietybę.
Daugeliui imigrantų iš Turkijos ir kitų šalių, kurie XX amžiaus antrojoje pusėje atvyko į Vokietiją kaip svetimšaliai darbininkai, kelias į pilietybę išliko sudėtingas.
Dvigubos pilietybės teisė šiuo metu paprastai suteikiama tik Europos Sąjungos ir Šveicarijos piliečiams, nors praktikoje pasitaiko išimčių.
Vokietijos pilietybę reglamentuojančių teisės aktų pertvarkymas buvo svarbus kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vadovaujamos centro kairiųjų koalicinės vyriausybės pažadas, kurį ji davė atėjusi į valdžią 2021 metų pabaigoje.
Didžiausia Europos ekonomika taip pat stengiasi pritraukti darbuotojų iš užsienio, kad pašalintų didelį darbo jėgos trūkumą, ir nori tapti patrauklesne šalimi.
Naujasis įstatymas atspindi įvairialypę Vokietijos visuomenę, spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).
Ji teigė, kad Vokietija dalyvauja „pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl geriausių protų“ ir norėtų pagerinti savo pasiūlą potencialiems darbuotojams siūlydama aiškų kelią į pilietybę.
