„Daugybė solidarumo ir paramos apraiškų Egipto Musulmonų brolijai, „Hamas“ ir ginkluotai islamistų opozicijai Sirijoje rodo, kad valdančioji partija AKP ir prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ideologiškai susijęs su platesniu islamizmu“.
Taip skamba dabar į viešumą nutekėjęs Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atsakymas į kairiųjų partijos „Die Linke“ užklausą.
Musulmonų brolija yra Egipte veikianti islamistinė organizacija, kuri 2012 metais, po revoliucijos, atėjo į valdžią, bet po metų buvo nuversta per pučą. Egiptas šią grupuotę laiko teroristine – tiesa, JAV ir ES tokio apibrėžimo nenaudoja.
„Hamas“ kontroliuoja Gazos Ruožą, palestiniečių teritoriją tarp Izraelio ir Egipto. Tiek JAV, tiek ES laiko šį judėjimą teroristine grupuote.
Paviešintame dokumente taip pat skelbiama, kad Ankara neseniai sustiprino ryšius su visomis šiomis grupuotėmis ir „tapo Vidurio Rytų regione veikiančių islamistų grupuočių centru“. Tai esą Ankaroje nuo 2011 metų nuosekliai aktyvinamos islamistinės politikos rezultatas.
Be to, rašoma, kad ketvirtadalis Vokietijos piliečių, išvykusių į Siriją kautis vadinamosios „Islamo valstybės“ ar kitų grupuočių gretose, yra turkų kilmės.
Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora pasaulyje – apie 3 mln. žmonių.
Dokumentas turėjo būti slaptas, tačiau dabar jis paviešintas ir rodo, kokia Berlyno pozicija Turkijos klausimu.
Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora pasaulyje – apie 3 mln. žmonių. Tačiau dvišaliai santykiai pašlijo, kai Bundestagas balsavimu pripažino Osmanų imperijos 1915 metais vykdytas armėnų žudynes genocidu.
Naujos aistros kilo, kai kanclerė Angela Merkel leido atverti bylą prieš komiką Janą Böhmermanną, kuris parašė ir viešai padeklamavo Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą įžeidžiantį eilėraštį.
Galiausiai Ankara supyko, kai Vokietija po bandymo įvykdyti perversmą liepos viduryje ne tik pasmerkė sąmokslininkus, bet ir pareiškė susirūpinimą Turkijoje vykdoma dvasininko Fehtullah Güleno, kuris kaltinamas pučo organizavimu, šalininkų medžiokle.
R.T.Erdogano ir F.Güleno rėmėjų kova persimetė ir į Vokietijos miestus. Su dvasininku siejamus verslininkus Vokietijoje persekioja vyriausybės Ankaroje šalininkai, o kaltinimai F.Gülenui skamba ir iš turkų imamų lūpų mečetėse.
Apklausa praėjusią savaitę parodė, kad daugelis vokiečių norėtų, jog ES nutrauktų derybas su Turkija dėl šios šalies prisijungimo prie Bendrijos.