„Vokietija yra priėmusi aiškų sprendimą, ką darysime ir ko nedarysime. Šis sprendimas nesikeis“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie tai atsakė O. Scholzas.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) penktadienį Vašingtone tarsis, ar leisti Kyjivui naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas spaudžia Vašingtoną ir Londoną panaikinti apribojimus amerikietiškų ir britiškų ginklų naudojimui, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, jog toks leidimas reikštų, kad NATO „kariauja“ su Maskva.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija suteikė Ukrainai atitinkamai ATACMS ir „Storm Shadow“ ilgojo nuotolio raketų.
Tačiau Vokietija ne kartą atsisakė perduoti Kyjivui savo ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasi konflikto paaštrėjimo.
Anksčiau penktadienį paklaustas apie derybas Vašingtone, O. Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) atsakė, jog „ginklai, apie kuriuos dabar diskutuoja JAV ir Didžioji Britanija“, yra ilgesnio nuotolio nei bet kokie Vokietijos patiekti ginklai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pareiškė, jog tai, dėl ko susitaria Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, „yra jų reikalas“, ir pridūrė, kad leidimas Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje „visiškai atitiktų tarptautinę teisę“.
Pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos apimtį Vokietija nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms, tačiau Berlynas planuoja kitąmet perpus sumažinti šiai pagalbai skiriamą biudžetą.
Visgi vyriausybė tvirtina esanti „visiškai įsipareigojusi“ remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
