Tai pirmoji tokio pobūdžio byla pastaraisiais metais, iškelta nacių koncentracijos stovykloje dirbusiai moteriai.
Prokurorai moters tapatybės neįvardijo, tačiau nurodė, kad ji dirbo Štuthofo nacių koncentracijos stovykloje, veikusioje netoli dabartinio Gdansko miesto Lenkijoje.
Ji „kaltinama padėjusi asmenims, atsakingiems už sistemingą stovyklos kalinių žydų, lenkų partizanų ir sovietų karo belaisvių žudymą“, kai nuo 1943 metų birželio iki 1945 metų balandžio dirbo stovyklos viršininko stenografininke ir sekretore, rašoma prokurorų išplatintame pranešime.
Kaltinamoji, kuri minimu laikotarpiu buvo dar nepilnametė, kaltinama „pagalba ir bendrininkavimu nužudant daugiau nei 10 tūkst. žmonių“, taip pat bendrininkavimu pasikėsinant nužudyti, nurodė šiaurinio Icehojės miesto prokurorai.
Atsižvelgiant į faktą, kad moteris įtariamų nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametė, ji bus teisiama nepilnamečių teisme.
Vokietija skuba traukti baudžiamojon atsakomybėn tebesančius gyvus asmenis, dirbusius nacių mirties stovyklose. 2011 metais teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam nacių Sobiboro stovyklos prižiūrėtojui Johnui Demjanjukui, buvo sukurtas teisinis precedentas.
J.Demjanjukas buvo nuteistas už tai, kad buvo nacių žudymo mašinos sraigtelis, bet ne už tai, kad asmeniškai prisidėjo prie žudynių ir kitų žvėriškumų.
Po šio proceso teismai tuo pat pagrindu paskelbė dar kelis apkaltinamuosius nuosprendžius. Tarp nuteistųjų buvo Oskaras Groeningas, dirbęs Aušvico mirties stovykloje buhalteriu, taip pat buvęs SS karininkas Reinholdas Hanningas, toje pat stovyklose dirbęs sargybiniu.
Jie abu buvo pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo vykdant masines žudynes. Kai buvo skelbiami nuosprendžiai, abiem kaltinamiesiems buvo 94 metai. Jie mirė dar nepradėję atlikti jiems skirų bausmių.
Pernai vasarą šiaurinio Hamburgo miesto teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį 93 metų buvusiam Štuthofo koncentracijos stovyklos sargybiniui Bruno Dey ir skyrė jam lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Iš pradžių Štuthofo stovykloje naciai laikė lenkų belaisvius, tačiau vėliau į ją taip ėmė vežti žydus ir kitų tautybių atstovus.
Štuthofo stovykloje kalėjo apie 110 tūkst. įvairių tautybių žmonių, tarp jų ir lietuvių, įskaitant rašytoją Balį Sruogą, įamžinusį savo prisiminimus knygoje „Dievų miškas“.
Apie 65 tūkst. žmonių buvo nužudyti dujų kamerose, mirė nuo įvairių ligų, bado, sunkaus darbo arba per stovyklos evakuaciją. Maždaug 28 tūkst. Štuthofo kalinių buvo žydai.
