11 šių vyrų, areštuotų per visoje šalyje vasario mėnesį vykdytus reidus, kaltinami priklausymu teroristinei organizacijai ir ginklų kontrolės įstatymų pažeidimais. 12-asis apkaltintas teroristinės grupės rėmimu.
Su federaline prokuratūra dėl komentaro susisiekti kol kas nepavyko.
Minėti vasario reidai vyko 13 vietų šešiose Vokietijos žemėse. Kai kuriuos įtariamuosius areštavo gerai ginkluoti specialieji būriai.
Keturi pagrindiniai įtariamieji planavo sukelti „pilietinio karo pobūdžio situaciją... kol kas dar nenustatytomis atakomis prieš politikus, prieglobsčio prašytojus ir musulmonų tikėjimo asmenis“, vasarį nurodė federalinė prokuratūra.
Manoma, kad įtariamieji įkūrė „dešiniojo sparno teroristinę organizaciją“, kurios tikslas buvo „supurtyti valstybinę ir socialinę tvarką Vokietijoje ir galiausiai ją nuversti“, mano tyrėjai.
Likusieji aštuoni asmenys įtariami sutikę „finansiškai paremti tą grupuotę, aprūpinti ją ginklais arba dalyvauti būsimose atakose“.
Galimai planuodama išpuolius, grupuotė reguliariai rengė susitikimus, kuriuos koordinavo ir organizavo du iš pagrindinių įtariamųjų – Werneris S. ir Tony E.
Jiedu ir jų galimi bendrininkai yra Vokietijos piliečiai, bendravę per susirašinėjimo programėles.
Vokietijos teisėsauga ėmė skirti daugiau dėmesio šalies kraštutinių dešiniųjų veikėjams po konservatyvaus regioninio politiko Walterio Lubcke nužudymo praėjusių metų birželį ir rytiniame Halės mieste 2019-ųjų spalį įvykdytos atakos vietos sinagogoje.
Anot žiniasklaidos, policija per vasarį surengtas kratas aptiko kelis ginklus, įskaitant savadarbį šautuvą, panašų į tą, kuris buvo panaudotas per išpuolį Halėje.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad steigiami 600 naujų postų federalinėje policijoje ir vidaus saugumo tarnybose, siekiant atidžiau stebėti kraštutinių dešiniųjų grupių keliamas grėsmes.
