Miunchene demonstrantų antplūdis buvo toks didelis, kad organizatoriai buvo priversti atšaukti planuotas eitynes ir saugumo sumetimais paprašyti žmonių išsiskirstyti.
Organizatoriai teigė, kad į demonstraciją atvyko apie 50 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau, nei buvo užregistruota į renginį.
Anot naujienų agentūros AFP žurnalisto, anksčiau paskelbtame preliminariame pranešime buvo nurodyta, kad minią sudaro 200 tūkst. žmonių.
Pasak Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, policijos skaičiavimais, šis skaičius siekia maždaug 100 tūkstančių.
Tie, kurie atvyko į planuojamo protesto vietą, nešėsi plakatus su užrašais „Naciai lauk“ ir „Niekada daugiau – dabar“.
Transliuotojo ARD skaičiavimais, šeštadienį į šalies miestų gatves buvo išėję apie 250 tūkst. žmonių.
Nuo penktadienio demonstracijos buvo sušauktos maždaug 100 vietovių visoje Vokietijoje, įskaitant Miuncheną, Berlyną ir miestus šalies rytuose, kurie laikomi AfD tvirtovėmis.
„Pasisakyti už sanglaudą, toleranciją“
Mobilizacijos bangą prieš kraštutinių dešiniųjų partiją sukėlė sausio 10-ąją tyrimų leidinio „Correctiv“ paskelbtas pranešimas, kuriame atskleista, kad AfD nariai susitikime su ekstremistais aptarė imigrantų ir „neasimiliuotų piliečių“ išsiuntimą iš šalies.
Tarp pokalbių dalyvių buvo ir austras Martinas Sellneris (Martinas Zelneris), ekstremistinio identitarinio judėjimo lyderis. Šis judėjimas pritaria vadinamajai didžiojo pakeitimo sąmokslo teorijai, teigiančiai, kad nebaltaodžiai migrantai rengia sąmokslą, siekdami pakeisti „vietinius“ baltaodžius Europos gyventojus.
Žinia apie susitikimą sukėlė šoką Vokietijoje tuo metu, kai, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, sparčiai populiarėja AfD, likus keliems mėnesiams iki trejų svarbių regioninių rinkimų Rytų Vokietijoje, kur parama ultradešiniesiems yra didžiausia.
Prieš imigraciją nusistačiusi partija patvirtino, kad jos nariai dalyvavo susitikime, tačiau neigė, kad ėmėsi M. Sellnerio propaguojamo „remigracijos“ projekto.
Kelne organizatoriai apskaičiavo, kad sekmadienį prie protesto akcijos mieste prisijungė 70 tūkst. žmonių, o Brėmene vietos policija pranešė, kad centre susirinko 45 tūkst. žmonių.
Politikai, taip pat bažnyčios lyderiai ir Bundeslygos futbolo vadovai ragino žmones pasipriešinti kraštutiniams dešiniesiems.
Praėjusį savaitgalį prie demonstracijos prisijungęs kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad bet koks planas išsiųsti imigrantus ar piliečius yra „išpuolis prieš mūsų demokratiją, o kartu ir prieš mus visus“.
Jis paragino „visus pasisakyti už sanglaudą, toleranciją ir mūsų demokratinę Vokietiją“.
„Didžiulis netikrumas“
Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) spaudos grupės „Funke“ laikraščiams teigė, kad kraštutinių dešiniųjų susitikimas primena „siaubingą Vanzės konferenciją“, kurioje 1942-aisiais naciai planavo Europos žydų naikinimą.
Protestai prieš kraštutinius dešiniuosius gali „atkurti pasitikėjimą demokratiniu elgesiu“, transliuotojui „Welt TV“ sakė Vokietijos centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris (Josefas Šusteris).
Šalyje žydai jaučia didžiulį netikrumą, prie kurio prisidėjo antisemitinių incidentų banga prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, sakė J. Schusteris.
Praėjusį savaitgalį protestuotojai pirmą kartą susirinko Berlyne ir Potsdame, kur įvyko minėtas ekstremistų susitikimas, ir nuo to laiko demonstracijos vis labiau įsibėgėja.
Šeštadienį Frankfurto centre susirinko apie 35 tūkst. žmonių, atsiliepdami į raginimą ginti demokratiją nuo AfD.
Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sekmadienį sakė, kad protestuotojai „suteikia mums visiems drąsos“.
„Jie gina mūsų respubliką ir mūsų konstituciją nuo jos priešų“, – vaizdo pranešime sakė F. W. Steinmeieris.
