Po ankstesnę dieną vykusio derybų maratono derybininkai iš konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Socialdemokratų partijos (SPD) antradienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku susirinko Berlyne ir mėgins sudaryti susitarimą dėl naujos „didžiosios koalicijos“.
Nepaisant užsitęsusių ginčų – derybos turėjo baigtis savaitgalį – šalys atrodo nusiteikusios optimistiškai ir tikisi antradienį pasiekti susitarimą.
„Tebesu nusiteikęs optimistiškai“, – pareiškė Danielis Guentheris, šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės premjeras iš CDU.
Šaltiniai iš šios partijos sakė, kad derybininkai nesutaria sveikatos apsaugos, darbo rinkos politikos bei išlaidų gynybai klausimais.
CDU vicepirmininkė Julia Kloeckner sakė mananti, kad antradienio derybos vėl užsitęs iki vėlyvo vakaro, taigi koalicijos sutartis oficialiai gali būti pristatyta tik trečiadienį.
Tačiau komentatoriai šią potencialią sąjungą jau praminė „pralaimėjusiųjų koalicija“, nes abiejų partijų rezultatai rugsėjo rinkimuose buvo prasčiausi per kelis dešimtmečius.
SPD žodis bus paskutinis
Vokietija gyvena politinėje nežinioje nuo rugsėjo 24-osios visuotinių rinkimų, per kuriuos A.Merkel nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos parlamente – iš dalies dėl to, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
AfD surinko apie 13 proc. balsų ir gavo beveik 100 vietų parlamente.
Ketvirtos kanclerės kadencijos siekianti A.Merkel iš pradžių bandė suformuoti koaliciją su mažesnėmis Laisvosios demokratijos ir Žaliųjų partijomis, tačiau šios deryboms lapkritį žlugus buvo priversta pasiūlyti nenoriai nusiteikusiai SPD dar kartą sudaryti aljansą.
Socialdemokratų partija nuo 2005-ųjų dvi kadencijas buvo jaunesniąja konservatorių partnere valdančiojoje Vokietijos koalicijoje.
Kanclerė sprendimą pasiūlyti kurti koaliciją socialdemokratams priėmė įvertinusi kitas perspektyvas: pirmalaikius rinkimus, kurie galėtų dar labiau sustiprinti AfD pozicijas, arba vadovavimą nestabiliai mažumos vyriausybei.
Po ketverių metų, praleistų A.Merkel šešėlyje, SPD lyderis Martinas Schulzas pirmiausia ketino dirbti opozicijoje, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę. Tai supykdė daugybę socdemų šalininkų, maniusių, jog buvimas opozicijoje padėtų 150 metų skaičiuojančiai partijai atsigauti.
Abi didžiosios partijos sausį iš esmės susitarė pradėti oficialias derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo iki kovo pabaigos.
M.Schulzas žadėjo, kad galutinis koalicinis susitarimas turės būti patvirtintas 440 tūkst. jo partiečių.
Tačiau net jei joms pavyks pasirašyti koalicijos susitarimą dėl vyriausybės politikos, tai dar nereiškia, kad Vokietijai tikrai vadovaus naujoji A. Merkel vyriausybė.
M.Schulzas žadėjo, kad galutinis koalicinis susitarimas turės būti patvirtintas 440 tūkst. jo partiečių.
Stebėtojų manymu, tas balsavimas bus griežtas, nes SPD kairuolių ir jaunimo sparnas priešinasi vadinamosios „GroKo“ – „didžiosios koalicijos“ – pratęsimui.
Šis SPD referendumas turėtų įvykti kovo pradžioje. Jei viskas eisis pagal A.Merkel planą, nauja vyriausybė savo darbą pradės jau iki kito mėnesio pabaigos.
Kliūtys
Dažnai galingiausia Europos moterimi vadinama A.Merkel sulaukė daug kritikos dėl sudėtingų koalicinių derybų tiek savo šalyje, tiek užsienyje.
Vokietijos partneriai Europoje yra suinteresuoti, kad politinė aklavietė Berlyne pagaliau baigtųsi, nes dėl jos delsiama priimti svarbius sprendimus Europos Sąjungoje. Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ragina iš esmės reformuoti Bendriją.
AfD populiarumas pasiekė rekordiškai aukštą lygį: partiją dabar palaiko 15 proc. apklaustųjų.
Nors ir A.Merkel, ir SPD yra atviri Prancūzijos planams gilinti integraciją į euro zoną, socialdemokratai šiek tiek palankiau vertina ambicingesnius E.Macrono pasiūlymus, pavyzdžiui, įkurti bendrą euro zonos šalių biudžetą ir paskirti finansų ministrą.
Pirmadienį M.Schulzas savo partiečiams sakė, kad būsimieji koalicijos partneriai sėkmingai užbaigė derybų dalį, susijusią su Bendrija.
Nors susitarimo detalės tebėra aptakios, buvęs Europos Parlamento pirmininkas sakė, kad susitarta daugiau investuoti į euro zoną, remti euro zonos investicijų biudžetą ir užbaigti „taupymo diktatą“.
Vis dėlto konservatoriai ir socialdemokratai nesutaria dėl SPD reikalavimų uždrausti terminuotas darbo sutartis ir pertvarkyti dviejų pakopų sveikatos apsaugos sistemą.
Taip pat jie nesutaria dėl išlaidų gynybai didinimo, naujienų agentūrai DPA sakė šaltiniai iš partijos.
A.Merkel konservatoriai nori padidinti gynybos biudžetą, kad prisivytų NATO keliamus tikslus gynybai skirti 2 proc. savo BVP, bet socialdemokratai šiuo klausimu nusiteikę skeptiškai.
Laikraštis „Bild“ antradienį paskelbė naujos apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad ilgos derybos dėl koalicijos pakenkė abiejų didžiųjų partijų reitingams.
CDU/CSU populiarumas sumažėjo nuo 33 iki 30,5 proc., o SPD, kurią rugsėjį palaikė 20,5 proc. rinkėjų, reitingai dabar tesiekia 17 proc., rodo „Insa“ apklausa. Taigi, būsimieji „GroKo“ partneriai nesurenka daugumos gyventojų palaikymo.
Tuo tarpu AfD populiarumas pasiekė rekordiškai aukštą lygį: partiją dabar palaiko 15 proc. apklaustųjų.
