Atsitiktinius žmones žudžiusios neonacių gaujos išaiškinimas 2011 metais sukrėtė šalies pareigūnus, parodė didžiulius saugumo sistemos trūkumus ir sukėlė nepatogių klausimų, kaip tokia kuopelė galėjo net 13 metų gyvuoti atvirai savo nacistinę praeitį pripažinusioje ir dėl jos apgailestaujančioje šalyje.
Iš pažiūros atsipalaidavusiai 38-erių teisiamajai B.Zschaepei žengiant į akylai saugomus Miuncheno teismo rūmus, prie jų susirinkęs kelių dešimčių protestuotojų antirasistų būrys skandavo įvairius šūkius.
Moteris yra kaltinama prisidėjusi prie aštuonių etninių turkų, vieno graikų imigranto ir vienos vokiečių policininkės nužudymų nuo 2000 iki 2007 metų, kaip Nacionalsocialistiniu pogrindžiu (Nationalsozialistischer Untergrund, NSU) pasivadinusios kuopelės įkūrėja.
„Nacių kekše“ žiniasklaidos vadinama teisiamoji taip pat yra kaltinama prisidėjusi prie 15 ginkluotų apiplėšimų, padegimo ir mėginimo nužudyti per du sprogdinimus.
Tuo tarpu B.Zschaepe advokatai tvirtina, kad ji nėra tiesiogiai susijusi su žmogžudystėmis.
Greta B.Zschaepe dėl paramos NSU teisiamųjų suole atsidūrė dar keturi vyrai.
2011 metų lapkritį vokiečiai nustebo sužinoję, kad ilgą laiką neišaiškintas žmogžudystes įvykdė ne užsienio nusikaltėlių gaujos, kaip įtarė policija ir žiniasklaida, o vietos neonaciai.
Byla buvo išaiškinta tada, kai pareigūnai rado įtariamų B.Zschaepe bendrininkų Uwe Mundloso ir Uwe Boehnhardto, kurie buvo nušauti imituojant savižudybes, kūnus.
Įtariama, kad po to B.Zschaepe susprogdino namus, kuriuose nužudytieji kartu gyveno rytų Vokietijoje, ir vėliau pasidavė policijai.
„Nacių kekše“ žiniasklaidos vadinama teisiamoji taip pat yra kaltinama prisidėjusi prie 15 ginkluotų apiplėšimų, padegimo ir mėginimo nužudyti per du sprogdinimus.
Vėliau pasirodė DVD plokštelė su „Rožinės panteros“ animacinio filmuko stiliumi padarytu vaizdo įrašu, kuriame U.Mundlosas ir U.Boehnhardtas prisipažino įvykdę nusikaltimus.
Nusikaltimų nagrinėjimo tyrimas atskleidė daug policijos ir vidaus saugumo tarnybų klaidų ir privertė suvokti, kad dešiniųjų ekstremistų keliama grėsmė ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinta.
Praėjusių metų liepą vidaus saugumo tarnybos darbuotojams prisipažinus, kad su byla susiję dokumentai buvo sunaikinti, atsistatydino tarnybos vadovas, o specialiai suformuotas parlamento komitetas turėjo išaiškinti saugumo tarnybų darbo trūkumus.
Skandalas iškėlė į viešumą ir įtartinus saugumo tarnybų bei dešiniųjų radikalų ryšius. Pasirodė, kad valstybė sistematiškai mokėdavo pinigus grynais už gautą informaciją, o tai sukėlė įtarimų dėl galimo pareigūnų susimokymo su „informatoriais“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad šie žudymai yra Vokietijos gėda, ir 2012 metų vasario mėnesį atsiprašė kai kurių aukų artimųjų, kad patyrę netektį jie patys buvo atsidūrę tarp įtariamųjų.
Vėliau vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas pažadėjo iš esmės pertvarkyti saugumo sistemą, pagerinti jos valdymą bei atskaitingumą.
Teisme B.Zschaepe vilkėjo juodas kelnes, švarką ir baltus marškinius, o ausyse segėjo didžiulius žiedo formos auskarus. Visą laiką ji stovėjo nugara į televizijos kameras.
Teismo posėdis buvo penkioms minutėms atidėtas, kol B.Zschaepe tarėsi su savo advokatais, paaiškėjus, kad teisiamoji nesutinka su vyriausiuoju teisėju Manfredu Goetzlu.
Jos advokatai apkaltino jį šališkumu todėl, kad teisiamosios gynėjai prieš patekdami į teismo salę buvo apieškoti, ar neturi ginamiesiems perduoti kokių nors daiktų arba žinučių, tuo tarpu prokurorai, policininkai ir kiti asmenys patikros išvengė.
Žurnalistai ir visuomenės nariai visą naktį budėjo prie teismo rūmų, kad galėtų patekti į 50 vietų salę ir savo akimis pamatyti didžiausios teroristinės bylos svarstymą nuo tada, kai prieš 36 metus buvo nuteisti kairiųjų kovotojų grupuotės Raudonosios armijos frakcijos nariai.
Prie pastato budėjo šimtai policininkų, emocijos virė minioje, kurioje turkų kilmės protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Kaip jie galėjo tiek daug nužudyti?“, o dvi moterys net susistumdė su pareigūnais.
Teismo salėje aukų šeimų nariai galėjo pirmą kartą gyvai pažvelgti į kaltinamąją, kurios nuotraukos nuolatos pasirodydavo laikraščių puslapiuose, o ji pati tylėjo per visus 18 mėnesių areštinėje.
Jeigu teismas pripažins B.Zschaepe kalta, jai gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
