Pašlijusius Berlyno ir Maskvos santykius ši byla dar labiau pablogino.
Kaltinamasis 56 metų Jensas F. yra kaltinamas 2017 metais perdavęs daugiau nei 300 failų laikmeną su Bundestago naudojamų pastatų aukštų planais Rusijos ambasados karo atašė.
Manoma, kad tuometinis Rusijos karo atašė dirbo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Tuo metu įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, turėjusioje sutartį su Bundestagu.
Berlyne vykusiame teismo posėdyje kaltinimus perskaitęs prokuroras Frankas Stuppi apkaltino Jensą F. šnipinėjimu.
Kol kas teisme jokių kaltinamojo pareiškimų nebuvo.
Teismas atskleidė, kad įtariamajam buvo siūloma pripažinti savo kaltę, sušvelninat laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų arba metų ir 8 mėnesių, tačiau jis šio siūlymo nepriėmė.
Gynyba pasiūlė Jensui F. nepripažinti savo kaltės, nes esą kaltintojai neturi įrodymų, jog jis perdavė informaciją rusams.
Pasak kaltinamojo advokato Friedricho Humke, prokurorų kaltinimai pagrįsti jo kliento gyvenimo faktu, kad jis anksčiau buvo kariuomenės pareigūnas buvusioje Rytų Vokietijoje.
Prokuroras F.Stuppi pripažino, kad kiti žmonės taip pat turėjo prieigą prie minėtų planų, tačiau pareiškė, kad kaltintojai rėmėsi atsektu keliu, kuriuo keliavo failai.
Pagrindiniai rodikliai, į kuriuos buvo atsižvelgta, buvo tai, kaip failai buvo išsaugoti ir kur jie buvo saugomi, sakė F. Stuppi.
Bylą nagrinėti numatyta iki rugsėjo pabaigos.
Įtampa
Savaitraštis „Der Spiegel“ rašo, kad įtariamasis anksčiau buvo Rytų Vokietijos kariuomenės 9-osios tankų divizijos karininkas. Savo šaltinių savaitraštis nenurodė.
Nuo 1984 iki 1990 metų jis taip pat esą neoficialiai bendradarbiavo su Rytų Vokietijos slaptąja policija Štazi.
Šiuo metu Berlyno ir Maskvos santykiai yra ypač pablogėję dėl virtinės šnipinėjimo atvejų, balsingiausio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir kalinimo, taip pat dėl besikartojančių kibernetinių atakų prieš Vakarus.
Vakarai kaltina Rusijos vyriausybę 2020 metų rugpjūtį apnuodijus A.Navalną Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, bet Maskva neigia kaip nors su tuo susijusi.
A.Navalnas buvo gydomas Berlyne, o po kelių mėnesių sugrįžo į Maskvą ir buvo iš karto suimtas lėktuvui nusileidus oro uoste. Vakarai iki šiol reikalauja jį paleisti.
Birželio mėnesį Vokietijos policija suėmė rusų mokslininką, dirbusį neįvardintame universitete, apkaltinusi jį šnipinėjimu Maskvai.
Vokietija taip pat kaltina Rusiją surengusi ne vieną kibernetinę ataką jos teritorijoje.
Iki šiol rimčiausias incidentas, dėl kurio kaltinami rusų programišiai, yra 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka, visiškai paralyžiavusi žemųjų parlamento rūmų Bundestago kompiuterinį tinklą. Tuomet visas parlamentas kelias dienas buvo atjungtas nuo interneto, kol buvo pataisyta problema.
Taip pat daug dėmesio sulaukia Vokietijos teismą pasiekusi byla, kurioje kaltinamasis rusas yra teisiamas dėl įtariamo buvusio Čečėnijos sukilėlių vado nužudymo Berlyno parke, kaip manoma, Rusijos užsakymu.
Maskva neigia kaip nors su tuo susijusi.
