Balsavimo apylinkės Vokietijoje užsidarė 19 valandą Lietuvos laiku.
Manoma, kad nei Socialdemokratų partijos (SPD), nei A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) nesurinks reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, todėl šalies lauks ilgos derybos dėl koalicijos.
Balsavusių rinkėjų apklausa, paskelbta visuomeninio transliuotojo DW, rodo, kad konkurentai, ko gero, surinko po lygiai balsų, tačiau pirminiai vertinimai parodė, kad socialdemokratai gali šiek tiek pirmauti.
„Mes greičiausiai turime labiausiai jaudinantį rezultatą, kuriuo gali baigtis šie rinkimai. Kai dvi politinės partijos surinks po lygiai procentų balsų“, – sekmadienio vakarą kalbėdamas su 15min sakė ambasadorius M.Sonnas.
Jo teigimu, tokiu atveju abi jėgos jausis galinčios formuoti vyriausybę.
15min žurnalisto Gintaro Radausko paklaustas apie tikėtinas koalicijas, M.Sonnas pabrėžė, kad klausimas jį stato į nepatogią padėtį: „Esu politiškai neutralus valstybės tarnautojas“.
Jis pridūrė turintis savo favoritus kaip pilietis, tačiau jų neatskleidė.
„Per anksti kalbėti apie galimybes, taip nėra, kad partija, kuri gavo daugiau balsų, formuos vyriausybę. Nes visoms partijoms reikės dar dviejų partnerių – tai yra kitaip, nei buvo praeityje, kai dviejų partijų pakakdavo daugumai, dabar reikės trijų“, – patikino jis.
Diplomatas pridūrė, kad kai šoka trys šokėjai, pats šokis yra kitoks, nei šokamas dviese.
„Nedrįsiu prognozuoti, kokia bus koalicija (...) Vienintelė prognozė, dėl kurios galime būti tikri, kad pirmadienio rytą Vokietijos kanclerė vis dar bus A.Merkel“, – sakė jis.
Diplomatas sutiko, kad vokiečiams nederėtų laukti greitų pokyčių pasikeitus valdžiai.
„Tai aktualu mūsų europiniams partneriams, Lietuvai – jie gali pasikliauti Vokietija, šalimi, kuria galėjo pasikliauti (...) Nėra nei menkiausios rizikos, kad atėjus naujai valdžiai viskas staiga pasikeis. Vokiečiai nemėgsta siurprizų – jie mėgsta laipsniškumą, kai dalykai daromi žingsnis po žingsnio – tai yra viena priežasčių, kodėl dabartinė kanclerė buvo poste tiek ilgai, ji tai suprato labai gerai, ji mokėjo pokyčius daryti švelniai“, – pabrėžė M.Sonnas.
Jis gyrė A.Merkel už patikimumą ir mokėjimą veikti stabiliai ir be siurprizų.
Buvo sunku susidoroti su nežinomybe
M.Sonno teigimu, per pastarąsias keturias dienas situacija pasikeitė, o iki tol atrodė, jog socialdemokratai pirmaus, tuo metu konservatoriai šiek tiek atsiliks nuo jų.
„Tačiau dabar jos atrodo visiškai vienodai ir tai daro šį žaidimą įdomesniu“, – pabrėžė jis.
Ambasadoriaus teigimu, tai, jog A.Merkel nusprendė palikti politiką, šią rinkimų kampaniją padarė iš esmės kitokia. Anot jo, iš vienos pusės tai davė tam tikro jaudulio, iš kitos – nesaugumą.
„Buvo panašu, kad visos partijos turėjo sunkumų, kaip susidoroti su šia nežinomybe“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad CDU-CSU buvo labai įpratę būti vedami populiarios politikės, tačiau šioje kampanijoje to jau nebebuvo.
„Tai padarė įtaką ir kitoms politinėms jėgoms bei jų kampanijai“, – pabrėžė diplomatas.
Sekmadienio vakarą Vilniaus klube vykusioje diskusijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė pabrėžė, kad Vokietija yra viena įtakingiausių šalių ES, o A.Merkel – įtakingiausia politikė, mačiusi daugybę krizių: euro, migracijos, koronaviruso.
„Ji įsitvirtino kaip lyderė, mokanti formuoti koalicijas, galinti sudaryti susitarimus“, – teigė politologė.
Jei po 16 metų valdžiusios A.Merkel rinkimus laimės oponentai?
M.Šešelgytė sutiko, kad pokyčiai neturėtų būti dramatiški, ji sakė esanti įsitikinusi, kad Vokietija laikysis įsipareigojimų.
„Klausimas, kiek šios ramios, technokratinės lyderystės reikės, pavyzdžiui, per artimiausius penkerius metus, turint omenyje visus geopolitinius iššūkius, teisės viršenybės problemomis ES viduje. Su šiais vertybių pasidalijimais tikriausiai stiprės tvirtesnės lyderystės poreikis“, – kalbėjo ji.
Politologės teigimu, tai bus puiki galimybė pasireikšti naujajam kancleriui.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, paklaustas apie būsimas biudžeto dalybas Vokietijoje, sakė, kad prioritetai labai dažnai priklauso nuo tarptautinio konteksto.
„Kai mes kalbame apie 2 proc. Vokietijos BVP gynybai – vokiečiai šiek tiek nervinasi, kas bus, jei tiek bus skirta gynybos reikmėms – tokiu atvejų Vokietijos karinis biudžetas bus didesnis už Rusijos“, – pabrėžė jis.
Politologas pabrėžė, kad šis klausimas yra labai jautrus.
Su pokyčiais valdžioje, anot Š.Liekio, pasimatys pokyčiai laikysenoje, taip pat jis neatmetė, kad šioms reikmėms šalis skirs daugiau pinigų.
„Gynybos biudžetai paprastai parodo šalių grėsmės supratimą. Matysime, ar šis supratimas Vokietijoje keičiasi“, – sakė jis.
