D.Cenusa, kuris taip pat bendradarbiauja su Rytų Europos studijų centru Vilniuje, antradienį savo straipsnyje atkreipė dėmesį, kad A.Lukašenka, sukurstydamas migrantų krizę Baltarusijos pasienyje, parodė puikiai žinantis, jog migracijos valdymas – silpnoji ES vieta.
Nors Vokietija 2015 metais atvėrė duris daugiau nei milijonui pabėgėlių ir migrantų, analitiko teigimu, pastaraisiais metais akivaizdu, kad Bendrijos humaniškumu naudojasi ne tik gerai organizuoti žmonių gabentojai, bet ir autokratiniai režimai – anksčiau Libijoje, dabar Turkijoje ir Baltarusijoje.
O A.Lukašenka naudojasi ir tuo, kad ES negali grąžinti migrantų į Baltarusiją – Minskas šiais metais įšaldė readmisijos sutarties su Bendrija galiojimą. Kitaip tariant, europinio teisinio mechanizmo grąžinti migrantus nebėra.
„Taktinė schema tokia: jis pats sukūrė humanitarinę krizę, norėdamas diskredituoti ES bent baltarusių akyse, o dabar sieks sektorinio susitarimo. Panašu, kad jo link jau judama, Baltarusija siekia ne tik pokalbių su Merkel, bet ir veiksmų plano bei finansų“, – interviu 15min sakė D.Cenusa.
Kodėl A.Merkel apskritai nutarė susisiekti su A.Lukašenka, ir jau ne vieną, o du kartus? Pasak eksperto, Vokietijos kanclerė traukiasi iš politikos, todėl neturi ką prarasti, be to, Berlyne nėra jokio apetito naujų migrantų priėmimui. Tūkstančiai jų šalį iš Baltarusijos jau pasiekė.
