Judėjimui „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) tai buvo pirmasis rinkimų išbandymas, o jo kandidatė Tatjana Festerling, surinkusi 9,6 proc. balsų, liko ketvirta.
Dresdeno mero rinkimus teko rengti, kai dėl sveikatos priežasčių atsistatydino iki šiol miestui vadovavusi Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narė Helma Orosz.
Vienintelis prieš rinkimus paskelbtas viešosios nuomonės tyrimas, kurį atliko Dresdeno technikos universitetas, rodė, kad T.Festerling gali tikėtis 1-2 proc. balsų.
Netikėtai stiprus PEGIDA kandidatės pasirodymas tikriausiai bus traktuojamas kaip sėkmė šio prieš „Vakarų islamizaciją“ protestuojančio judėjimo, kuriam yra pavykę sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, išvesti į Dresdeno gatves 25 tūkst. žmonių.
Vėliau PEGIDA mitingai sutraukdavo vis mažesnes minias, o į jo oponentų organizuojamas eitynes susirinkdavo gerokai daugiau žmonių.
Praėjusių metų pabaigoje įkurtą judėjimą pastaraisiais mėnesiais taip pat labai susilpnino vidaus rietenos ir lyderių nesantaika, nors jis visgi sugebėjo įkurti analogiškus judėjimus ir kituose šalies miestuose.
Sekmadienį vykusiame pirmajame rinkimų ture geriausiai pasirodė Eva-Maria Stange – bendra socialdemokratų, žaliųjų ir ultrakairiosios partijos „Die Linke“ („Kairė“) kandidatė, surinkusi 36 proc. balsų.
Antroji vieta pirmajame ture atiteko verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) kandidatui, gavusiam 31,7 proc. balsų.
Kanclerės Angelos Merkel CDU kandidatas liko trečioje vietoje su 15,4 proc. balsų, ir tai reiškia dar vieno didelio miesto praradimą šiai politinei jėgai.
Liepos 5 dieną bus rengiamas antrasis Dresdeno mero rinkimų turas, nes sekmadienį nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų.
2012 metų duomenimis, Dresdene, kuris priklauso didžiausių Vokietijos miestų 15-tukui, gyvena mažiausiai užsieniečių – apie 7 procentus.
Tuo tarpu Saksonija yra tarp mažiausiai imigrantų turinčių Vokietijos žemių – 2,8 procento.
Vienoje iš savo rinkimų kampanijos kalbų 51 metų T.Festerling kalbėjo apie Vokietijos kultūros „renesanso“ būtinybę ir smerkė prieglobsčio prašančius asmenis, kurie „paliko savo artimuosius ir namus, nes čia yra kur gražiai gyventi ir valstybė tau moka pinigus“.
