„Tai buvo sunkus kelias, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje teigė „Deutsche Bahn“ žmogiškųjų išteklių direktorius Martinas Seileris (Martinas Zeileris). – Tačiau galiausiai mums pavyko pasiekti protingą kompromisą.“
„Deutsche Bahn“ ir GDL susitarė, kad standartinė darbo savaitė 2026–2029 metais bus palaipsniui trumpinama nuo 38 iki 35 valandų, tačiau darbo užmokesčiui tai įtakos neturės.
Skelbiama, kad traukinių mašinistai galės dirbti daugiau, jei norės, iki 40 valandų per savaitę, ir už kiekvieną papildomą valandą gaus 2,7 proc. didesnį atlyginimą.
„Mūsų kolegos gali patys nuspręsti, kokios savaitės darbo valandos jiems ir jų gyvenimo būdui labiausiai tinka“, – nurodė M. Seileris.
Jis pavadino tai moderniu susitarimu, tikėdamasis, kad traukinių mašinistų profesija taps lankstesnė tuo metu, kai Vokietijoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
Be to, šiuo sprendimu traukinių mašinistams darbo užmokestis bus padidintas dviem etapais 420 eurų per mėnesį, taip pat numatyta vienkartinė 2 850 eurų išmoka infliacijai kompensuoti.
Geresnės darbo sąlygos – didesnis darbuotojų skaičius
Antradienį pasiektas susitarimas užbaigė aštrų „Deutsche Bahn“ ir GDL ginčą, dėl kurio nuo praėjusių metų lapkričio įvyko šeši streikai, sukėlę daug nepatogumų Vokietijos verslams ir gyventojams.
„Mes tai padarėme“, – spaudos konferencijos metu nurodė GDL vadovas Clausas Weselsky (Klausas Veselskis).
„Apgailestaujame, kad dėl mūsų streikų taip nukentėjo keleiviai, – sakė jis ir pridūrė: „Šis ginčas neturėjo būti toks ilgas ir sunkus, koks buvo.“
Be to, abi šalys susitarė, kad beveik dvejus ateinančius metus nebus streikų.
„Tai didžiulis palengvinimas keleiviams“, – sakė keleivių lobistų grupės „ProBahn“ pirmininkas Detlefas Neussas (Detlefas Noisas).
Jis palankiai įvertino derybų rezultatus, kurie, pasak jo, turėtų padidinti pamaininio darbo patrauklumą būsimiems traukinių mašinistams.
„Be geresnių darbo sąlygų nesulauksite naujų darbuotojų“, – laikraščiui „Rheinische Post“ nurodė D. Neussas.
Pastarųjų mėnesių streikai, įskaitant oro ir viešojo transporto, valstybės tarnybos ir prekybos centrų darbuotojų protestus, turėjo didelį poveikį Vokietijos ekonomikai.
Dėl infliacijos, kurią sukėlė plataus masto Rusijos karas Ukrainoje ir COVID-19 pandemija, Vokietijos įvairių sektorių darbuotojai reikalauja didesnio darbo užmokesčio, mažėjant perkamajai galiai.
Streikai dar labiau apsunkino ir taip niūrią ekonominę padėtį: 2023-iaisiais Vokietijos ekonomika susitraukė 0,3 procento.
Tikimasi, kad šiemet Vokietijos ekonomika nežymiai atsigaus.
„Deutsche Bahn“, kurios grynieji nuostoliai 2023 metais siekė 2,35 mlrd. eurų, teigė, kad vien dėl praėjusių metų streikų patyrė apie 200 mln. eurų nuostolių.
