Prokuratūra nurodė sutarusi su teisingumo ministerija, kad paskelbtoje medžiagoje apie vidaus žvalgybos agentūros planus išplėsti sekimą internete, nėra „valstybės paslapčių“.
Triukšmas, kurį išprovokavo pirmasis per daugiau nei pusę amžiaus tyrimas dėl valstybės paslapčių išdavimo, pradėtas Netzpolitik.org, vadinančio save skaitmeninių pilietinių teisių tinklaraščiu, atžvilgiu, sukėlė ir politinę audrą, kuri praėjusią savaitę išvertė iš posto generalinį prokurorą Haraldą Range.
Pirmadienį generalinės prokuratūros išplatintame pareiškime rašoma, kad „vyriausiasis federalinis prokuroras nutraukė tyrimą dėl įtarimų, kad buvo paviešinta valstybės paslaptis“.
Tačiau jame pažymima, kad tyrimas dėl to, kas nutekino tą medžiagą, bus tęsiamas ir perduotas vietos prokuratūrai, kuri vykdys tyrimą dėl „profesinės paslapties atskleidimo“.
Naujienos apie pradėtą tyrimą išprovokavo žurnalistų, aktyvistų ir įstatymų leidėjų protestų bangą ir kaltinimus, kad ši byla yra išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę ir mėginimas bauginti tiriamosios žurnalistikos atstovus.
Klausimai dėl valstybės vykdomo sekimo, įskaitant JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalą, įžiebtą pabėgusio buvusio Amerikos žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, yra emocingai aptarinėjami Vokietijoje, kur dar neišblėsę prisiminimai apie fašistinės ir komunistinės diktatūrų vykdytą šnipinėjimą.
Už išdavimą, kuris apibrėžiamas kaip žalingas valstybės paslapčių atskleidimas užsienio veikėjų naudai, gresia nuo vienerių metų kalėjimo, o ypač sunkiais atvejais gali būti skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Netzpolitik.org įkūrėjas Markusas Beckedahlis pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė: „Nenustebau, kad tyrimas nutrauktas, nes tai buvo absurdiškas teisinis konstruktas“.
„Dabar mes reikalaujame skaidrumo dėl to, ar tyrimo metu prieš mus buvo naudojamos sekimo priemonės“, – pridūrė jis.
