„The Guardian“ rašo, kad „Facebook“ ir „Twitter“ savo vokiškus tinklalapius papildė funkcijomis, leidžiančiomis pranešti apie prieštaringą turinį. Be to, kompanijos keletą pastarųjų mėnesių samdė ir apmokė moderatorius tam, kad jie susidorotų su 2018-ųjų sausio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu prieš neapykantos kalbą.
Vis dėlto, pirmosiomis įstatymo galiojimo dienomis kompanijoms ištrynus keletą kontroversiškų įrašų ir užblokavus jų autorių paskyras, kritikai sujudo. Jie tikina, kad, bendrovėms siekiant išvengti iki 50 mln. eurų siekiančių baudų, kyla pavojus žodžio laisvei.
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija priėmė vienus griežčiausių įstatymų, skirtų kovoti su neapykantos kalba. Pavyzdžiui, neigiantys Holokaustą ar kurstantys neapykantą prieš mažumas gali atsidurti už grotų. Tiesa, pastaraisiais metais politikai reiškė susirūpinimą dėl atskaitingumo trūkumo virtualioje erdvėje.
Remiantis naujuoju įstatymu, Vokietijoje vadinamu „NetzDG“, virtualioms platformoms skiriamos baudos tuo atveju, jei jos, gavusios pranešimą, per 24 valandas nepašalina „akivaizdžiai nelegalių“ įrašų. Tuomet „nelegalus“ turinys turi būti pašalinamas per septynias dienas.
Feisbuko ir tviterio vartotojams buvo suteikti papildomi būdai pranešti apie žalingus įrašus, pažeidžiančius ne tik platformų standartus, bet ir naująjį įstatymą. Jis galioja ir tokiems socialiniams tinklams kaip „Instagram“, „Snapchat“ bei „Youtube“ platformai.
„Facebook“ teigimu, įmonė vokiškai kalbančius moderatorius pradėjo samdyti dar prieš priimant įstatymą. Anot įmonės, dabar jos „ištrynimo centruose“ Berlyne ir Esene dirba 1 200 žmonių, sudarančių šeštadalį tarptautinės moderatorių komandos.
„The Guardian“ rašo, kad „Twitter“ pasamdė daugiau vokiškai kalbančių moderatorių, turinčių išsilavinimą ar dirbusių teisės srityje. Jie dirba Europos būstinėje Dubline.
Iki pat birželio nebus aišku, kaip naujasis įstatymas paveikė ištrinamų įrašų skaičių. Praeitą vasarą „Facebook“ Vokietijoje per mėnesį vidutiniškai ištrindavo apie 15 tūkst. turinio vienetų.
Įstatymu naudojasi kraštutiniai dešinieji
Naujųjų metų išvakarėse kraštutinių dešiniųjų politikė Beatrix von Storch apkaltino Kelno policiją, neva ši pataikauja „barbariškoms, musulmoniškoms, grupiniu išžaginimu užsiiminėjančioms vyrų ordoms“.
B.von Storch įrašas – pirmasis, kurį paveikė naujasis įstatymas. Tuomet politikai iš likusio politinio spektro įspėjo, kad populistai tyčia naudojasi įstatymu siekdami pavaizduoti save kaip aukas.
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotoja B.von Storch šią žinutę parašė kaip atsaką Kelno policijai, socialiniame tinkle siuntusiai naujametinius linkėjimus arabų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Naujųjų dieną B.Von Stroch teigė, esą, jos profilis tviteryje buvo laikinai užblokuotas, o identiškas įrašas feisbuke – ištrintas, remiantis „NetzDG“ įstatymu.
Naujųjų dieną B.Von Stroch teigė, esą, jos profilis tviteryje buvo laikinai užblokuotas, o identiškas įrašas feisbuke – ištrintas, remiantis „NetzDG“ įstatymu.
„The Guardian“ supratimu, B.von Stroch profilis tviteryje buvo laikinai užblokuotas todėl, kad jos įrašas pažeidė socialinio tinklo taisykles, o ne naująjį įstatymą.
Feisbuko pranešime apie įrašo ištrynimą nebuvo minimos socialinio tinklo taisyklės, o cituojamas paragrafas apie „kurstymą“ iš Vokietijos baudžiamojo kodekso.
Tviterio įrašas, kuriame viena AfD lyderių Alice Weidel išreiškė solidarumą B.von Storch, taip pat buvo ištrintas. Tiesa, šįkart už naujojo įstatymo, o ne socialinio tinklo taisyklių pažeidimą.
Vokiečių satyrinio žurnalo „Titanic“, parodijavusio B.von Storch įrašą, paskyra taip pat buvo laikinai užblokuota. Žurnalas antradienį paskelbė politikės įrašo parodiją: „Paskutinis dalykas, kurio aš noriu, yra ramesnės barbariškos, musulmoniškos, grupiniu išžaginimu užsiiminėjančios vyrų ordos.“
Kritika iš abiejų pusių
Kai kurie teisininkai mano, kad nors kraštutinių dešiniųjų politikų įrašai – kurstantys, jie nebūtinai prieštarauja tradiciškai griežtiems Vokietijos įstatymams, susijusiems su neapykantos kalba. Kelno prokuroras ėmė tirti šį atvejį po to, kai dėl B.von Storch ir A.Weidel buvo pateikti keli skundai.
Naująjį įstatymą kritikuoja abi politinio spektro pusės. AfD skundžiasi metodais, neva primenančiais komunistinėje Rytų Vokietijoje galiojusią cenzūrą. Kairieji piktinasi, kad valstybė verčia privačias kampanijas pasitelkti papildomus išteklius, nors šį darbą turėtų atlikti teisėsaugos organai.
Žaliųjų partijai priklausantis parlamento narys Konstantinas von Notzas „The Guardian“ teigė, kad nors jo partija keletą metų ragino griežčiau reguliuoti ekstremistinį turinį internete, dabartinė „NetzDG“ įstatymo forma yra „paskubomis priimta ir savo architektūroje turi kelias dideles ydas“.
K.von Notzas: „AfD jau dabar naudojasi įstatymu, kad pavaizduotų save kaip auką. Turime pasiruošti augančiam abejotinų įrašų ištrynimų ar paskyrų užblokavimų, atsidursiančių teisme, skaičiui.“
„Per daug kompetencijų, kurioms reikia teisinės ekspertizės, paliekama informacinių technologijų kompanijoms, – sakė K.von Notzas. – AfD jau dabar naudojasi įstatymu, kad pavaizduotų save kaip auką. Turime pasiruošti augančiam abejotinų įrašų ištrynimų ar paskyrų užblokavimų, atsidursiančių teisme, skaičiui.“
Didžiausias Vokietijos laikraštis paragino atšaukti „NetzDG“. „Įstatymas prieš neapykantos kalbą internete žlugo jau pačią pirmą dieną. Jis turėtų būti nedelsiant panaikintas“, – rašoma laikraštyje „Bild“ ir priduriama, kad įstatymas paverčia AfD politikus „nuomonės kankiniais“.
Teisingumo ministras Heiko Maasas, laikomas pagrindiniu įstatymo iniciatoriumi, gynėsi nuo kritikos: „Kurstymas žudyti, grasinimai, įžeidimai ar Aušvico melai nėra nuomonės laisvės išraiška, o kitų nuomonės laisvės puolimas“, – sakė H.Maasas.
