Atstovas Steffenas Seibertas sakė, kad rugpjūčio 20 dieną Maskvoje vyksiančio A.Merkel vizito priežastys ir detalės bus paskelbtos ateinančią savaitę.
Žinia apie šią kelionę buvo paskelbta liekant kelioms savaitėms iki planuojamo A.Merkel pasitraukimo iš valdžios po rugsėjo 26 dieną Vokietijoje vyksiančių parlamento rinkimų.
Kremlius penktadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 20-ąją susitiks derybų su A.Merkel.
„Planuojama aptarti dvišalio bendradarbiavimo įvairiose plėtrose būklę ir plėtros perspektyvas, taip pat išnagrinėti virtinę aktualių tarptautinių ir regioninių klausimų“, – sakoma pranešime.
A.Merkel Rusijos sostinėje lankysis pirmąkart nuo pernai sausio.
Maskvos ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa dėl daugybės klausimų, įskaitant Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, kaltinimus šnipinėjimu ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
Nepaisant to, A.Merkel birželį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų siekti tiesioginių derybų su V.Putinu, net jei blokas priešinasi Rusijos „provokacijoms“.
Tačiau tokiam raginimui nepritarė kelios ES valstybės narės, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai vertinančios galimybę „apdovanoti“ Kremlių derybomis šiam nepakeitus savo kurso.
Pastarasis ES vadovų ir V.Putino susitikimas įvyko 2014 metų pradžioje – prieš Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainoje prasidėjusį konfliktą su prorusiškais separatistais, pareikalavusį jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija kartu sudaro vadinamąjį „Normandijos ketvertą“ – šalių grupę, mėginančią išspręsti Ukrainos konfliktą.
Nors Berlynas yra svarbus Kijevo sąjungininkas, jis kritikuojamas dėl paramos 10 mlrd. eurų vertės dujotiekiui „Nord Stream 2“, leisiančiam padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.
Berlynas tvirtina, kad jam reikia papildomų dujų, nes nuspręsta palaipsniui atsisakyti anglių ir branduolinės energijos.
Tačiau šiam projektui aršiai priešinasi JAV ir kelios Europos šalys, teigiančios, kad jis padidins senojo žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir geopolitinę Maskvos įtaką.
Dujotiekis aplenkia Ukrainos dujų infrastruktūrą, o šalis netenka labai reikiamų mokesčių už tranzitą. Kijevas taip pat nuogąstauja, jog nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo potencialios agresijos regione.
A.Merkel, ketinanti vėliau šiais metais pasitraukti iš kanclerio posto, kuriame išdirbo pastaruosius 16 metų, bando įtikinti savo sąjungininkus, kad Ukraina liks gamtinių dujų tranzito šalimi.
