Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiekė trapų susitarimą su oponentais

Vokietijos kanclerė Angela Merkel užsitikrino šiokį tokį atokvėpį, sėkmingai pavykus susitarti su griežčiausiai jos atvirų durų pabėgėliams politiką kritikavusiais politikais, bet ši ramybė gali būti laikina, nesiliaujant rekordiniam atvykėlių antplūdžiui.
Angela Merkel
Angela Merkel / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Po kelias savaites trukusių rietenų A.Merkel koalicijoje dėl migrantų krizės Vokietijos lyderė ir dviejų kitų koalicijos partijų vadovai paskelbė apie susitarimą paspartinti asmenų, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, repatriaciją.

Jie taip pat sutarė įkurti šalyje 3–5 priėmimo centrus migrantams, kurie būtų pripažinti turinčiais mažai galimybių užsitikrinti prieglobstį.

„Priėmėme šiuos susitarimus jausdami, kad mes tai suvaldysime“, – sakė A.Merkel, šalia kurios stovėjo vicekancleris Sigmaras Gabrielis, centro kairiosios Socialdemokratų partijos vadovas, ir Horstas Seehoferis, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), kuri yra A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinė partija Bavarijoje, pirmininkas.

H.Seehoferis kelias savaites kritikavo A.Merkel ir netgi grasino neįvardytomis pasekmėmis, jeigu ji nesiims riboti į Vokietiją atvykstančių migrantų skaičiaus.

Jo pietrytinis regionas tapo vartais daugeliui atvykėlių, siekiančių apsistoti Vokietijoje, o H.Seehoferis ne kartą skundėsi, kad vietos institucijos yra perkrautos dėl šio antplūdžio.

Tuo tarpu S.Gabrielis, kuris yra paskelbęs apie ketinimą varžytis su A.Merkel dėl vyriausybės vadovo posto per 2017 metų rinkimus, peikė nesutarimus tarp partnerių konservatorių.

Naujasis susitarimas, atrodo, atkūrė taiką – tik nežinia, ar ilgam.

H.Seehoferis sakė, kad ši sutartis yra „labai, labai gera“, o penktadienį pridūrė, kad jo santykiai su A.Merkel „vėl buvo sutvirtinti“.

Kita vertus, apžvalgininkai ir opozicijos partijos greitai iškėlė klausimų dėl to pakto, sakydami, kad jį bus sunku įgyvendinti, žinanti, kad dauguma į Europą plūstančių migrantų nori pasiekti Vokietiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Drezdene migrantų priešininkų ir gynėjų protestai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Drezdene migrantų priešininkų ir gynėjų protestai

Šiais metais tokių atvykėlių Vokietijoje buvo jau apie 758 tūkst., o iki metų pabaigos jų tikriausiai padaugės iki maždaug milijono.

Tarp jau suregistruotų atvykėlių yra daug migrantų iš Balkanų, tarp jų 67 tūkst. Albanijos ir 32 tūkst. Kosovo piliečių. Vokietija tuos žmones nori išsiųsti į jų tėvynes, kad sutaupytų lėšų karo pabėgėliams.

„Abejotina, ar dešimtys tūkstančių žmonių gali būti išsiųsti atgal per palyginti trumpą laiką. Tai būtų realus atotrūkis nuo dabartinės praktikos – leisti netgi tiems, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, pasilikti ir gyventi“, – rašoma centro kairiosios pakraipos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ vedamajame.

Opozicijos partijos taip pat skundėsi, kad naujoji sutartis atrodys gera tik tol, kol ją bus imtasi įgyvendinti

„Žmonės laukia pusmetį, kol bent galės pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Visiška paslaptis, kaip federalinė vyriausybė gali užbaigti šį procesą per kelias savaites tuose specialiuose priėmimo centruose“, – sakė Žaliųjų partijos veikėjas Robertas Habeckas.

Tuo tarpu kraštutinė kairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) daro išvadą, kad valdantieji sieks migrantus „išsiųsti bet kokia kaina; teisė gauti prieglobstį vėl yra varžoma“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis