A.Merkel žinia, kad Vakarų šalių ginkluotės siuntimas Kijevui gali dar labiau paaštrinti konfliktą Rytų Ukrainoje, tikriausiai sulauks pritarimo per vėliau pirmadienį įvyksiantį kanclerės susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama.
Tačiau B.Obamos atsargios užsienio politikos kritikai jau dabar reikalauja ryžtingų JAV veiksmų, siekiant padėti Kijevui kovoti su separatistais, net jeigu tai reikštų didesnę priešpriešą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per praėjusį savaitgalį Miuchene vykusią saugumo konferenciją A.Merkel sakė, kad kol kas nežinoma, ar numatomos derybos padės susitarti su V.Putinu, bet tvirtino, kad reikia išnaudoti visas galimybes ir siekti diplomatinio sprendimo.
A.Merkel, kuri kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u trečiadienį planuoja Baltarusijos sostinėje susitikti su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, buvo sukritikuota JAV politikos „vanagų“ respublikonų kontroliuojamame Kongrese; šie nori, kad Ukrainos armija būtų aprūpinta ginamąja ginkluote.
„Ukrainiečiai galabijami, o mes siunčiam jiems antklodžių ir maisto davinių, – Miuncheno konferencijoje priekaištavo JAV senatorius Johnas McCainas. – Antklodės nelabai tinka gintis nuo rusiškų tankų.“
Tačiau A.Merkel pasiuntė aiškią žinią, kad ji nepritaria Kijevo apginklavimui. „Suprantu. kad vyksta debatai, bet esu įsitikinusi, kad daugiau ginklų neves prie pažangos, kurios reikia Ukrainai. Labai tuo abejoju“, – sakė ji.
Buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje užaugusi kanclerė, mokanti rusų kalbą, ėmėsi vadovauti pastangoms siekti diplomatinio sprendinio, per pastaruosius metus daug kartų kalbėdamasi telefonu su V.Putinu. Per pastaruosius kelis mėnesius jiedu taip pat buvo asmeniškai susitikę Rusijoje, Australijoje ir Italijoje.
Praėjusią savaitę A.Merkel ir F.Hollande'as susitiko su V.Putinu Maskvoje, o sekmadienį jie kartu su Ukrainos vadovu P.Porošenka surengė konferencinį pokalbį. Visi keturi lyderiai trečiadienį planuoja susitikti Minske, tačiau kol kas nepastebima jokių ženklų, kad artėjama prie proveržio jau beveik metus nesiliaujančiame konflikte, kuris nusinešė per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių.
B.Obama dar turi nuspręsti, ar siekiant priversti V.Putiną eiti į kompromisą, reikia tiekti ginklus Ukrainai, sugriežtinti sankcijas Rusijai, ar visomis išgalėmis palaikyti pataisytą Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą, nors JAV pareigūnai kaltina V.Putiną visiškai sužlugdžius rugsėjį pasirašytą ankstesnį paliaubų susitarimą.
Pavardės nenorėję skelbti JAV pareigūnai sakė, kad B.Obama nuodugniai apsvarstys turimas galimybes ir neskubės priimti sprendimą. „Tvarkaraštis vis dar neapibrėžtas. Tai per daug svarbu, kad (būtų galima) priimti skubotą sprendimą“, – sakė vienas pareigūnas.
Pasak pareigūnų, B.Obamai pateikta rekomendacijų, kuriose išanalizuoti Ukrainos aprūpinimo ginklais, tokiais kaip prieštankiniai ginklai, šaunamieji ginklai bei amunicija, privalumai ir trūkumai.
Kai kurie B.Obamos patarėjai, tarp jų į Pentagono vadovo postą siūlomas Ashtonas Carteris, yra vis labiau linkę palaikyti šią galimybę. B.Obamos nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice (Siuzan Rais) irgi sakė, kad pagalbos suteikimo galimybė yra svarstoma, tačiau perspėjo, kad reikia laikytis išvien su Europos sąjungininkėmis.
Toks žingsnis bus žengtas tik „artimai konsultuojantis ir koordinuojant (veiksmus) su mūsų partnerėmis, kurių ir mūsų požiūris šiuo klausimu kol kas buvo pagrindinis mūsų stipraus atsako į Rusijos agresiją elementas“, sakė ji.
