SPD lyderė Andrea Nahles sekmadienį netikėtai paskelbė, jog atsistatydina. Ji nurodė, jog traukiasi dėl savo partijos nesėkmės gegužės gale vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.
Šis 48 metų politikės sprendimas sukėlė suirutę partijoje ir iškėlė rimtų klausimų dėl A.Merkel koalicijos ateities.
Dabar nuo A.Nahles įpėdinio gali priklausyti, ar pavyks iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais išsaugoti nelengvą partnerystę tarp A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) bei Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloko ir SPD.
Siekdama išsklaidyti nerimą dėl vyriausybės, A.Merkel sekmadienį sakė, kad ministrų kabinetas tęs darbą ir įgyvendins savo mandatą.
„Vyriausybės vardu noriu pasakyti, kad toliau su deramu rimtumu ir atsakomybe tęsime savo darbą“, – pažymėjo kanclerė savo pareiškime žiniasklaidai.
SPD vadovybės krizė kilo pačiu netinkamiausiu metu A.Merkel CDU, nesėkmingai bandančiai užkirsti kelią savo elektorato mažėjimui. Daugelis jaunesnės kartos CDU rinkėjų pastaruosiuose rinkimuose atidavė savo balsus už žaliuosius.
Koalicijoje vis garsiau girdimi raginimai partijoms sukti skirtingais keliais.
Įtakingas socialdemokratas Haraldas Christas sakė, kad „A.Nahles įkūnija „GroKo“ egzistavimą – dabar dėl jos stabilumo kyla rimtų klausimų“.
Krikščionių demokratų ir socialdemokratų Didžioji koalicija Vokietijoje sutrumpintai vadinama „GroKo“ (Grosse Koalition).
„Mano požiūriu, „GroKo“ dienos suskaičiuotos – visa kita veda į niekur“, – sakė H.Christas dienraščiui „Bild“.
CDU-CSU bloko vicepirmininkas Carstenas Linnemannas interviu „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ savo ruožtu sakė: „Jei negalime daryti pažangos su SPD, turėtume nubrėžti brūkšnį ir paklausti savęs, ar prasminga tęsti „GroKo“ egzistavimą“.
Krizė po krizės
A.Merkel krikščionių demokratų ir SPD aljansas nuo pat pradžių buvo trapus.
Po skaudaus sutriuškinimo 2017 metų rinkimuose SPD iš pradžių planavo dirbti opozicijoje, tačiau galiausiai nenoriai sutiko pratęsti partnerystę su A.Merkel.
Visgi daugelis socialdemokratų buvo nepatenkinti, kad yra priversti toliau dirbti A.Merkel šešėlyje, ir koaliciją krėtė viena krizė po kitos.
SPD, seniausia politinė jėga Vokietijoje, buvo numačiusi rudenį, įpusėjus ketverių metų kadencija, iš naujo apsvarstyti savo bendradarbiavimą. Tačiau partijos reitingams toliau smunkant, tikėtina, kad šio klausimo gali būti imtasi anksčiau.
Po nesėkmingų rinkimų į Europos Parlamentą SPD gresia naujas rinkėjų antausis trejuose žemių rinkimuose Saksonijoje, Brandenburge ir Tiuringijoje. Prognozuojama, kad šiuose rinkimuose nemenkų laimėjimų pasieks ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
2017 metais griežta antiimigracinė kampanija padėjo AfD palenkti į savo pusę daug rinkėjų, nepatenkintų A.Merkel sprendimų įsileisti į šalį daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų.
Tačiau dabar socialdemokratams tikru galvos skausmu, panašu, tampa žalieji.
Abi partijos užima centro kairiąją politinio spektro poziciją, tačiau žalieji yra patrauklesni jauniems rinkėjams dėl savo aplinkosauginės platformos.
Šeštadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad žalieji pirmą kartą pakilo į populiariausių politinių jėgų sąrašo viršūnę, aplenkdami A.Merkel CDU-CSU bloką. Žaliųjų atotrūkis nuo socialdemokratų sudaro apie 15 procentinių punktų.
