Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen atstovas spaudai pirmadienį sakė, kad tokia diskusija yra „gera ir svarbi“. Visgi pasiūlymas kol kas yra labai miglotas, o reakcija į jį – gana prieštaringa.
Vokietija privalomosios karo tarnybos atsisakė 2011 metais, tačiau šis A.Merkel sprendimas labai nepatiko daugeliui jos partijos ultradešiniojo sparno politikų.
Naujoji A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer pastarosiomis savaitėmis keliauja po šalį ir susitinka su partijos nariais bei diskutuoja su jais apie būsimą partijos politiką.
Savaitgalį A.Kramp-Karrenbauer sakė, kad nemano, jog privalomoji karo tarnyba bus grąžinta. Tačiau partija, anot jos, nori aptarti galimybę įvesti kol kas miglotai apibrėžiamą „pareigą atlikti bendrąją tarnybą“. Pasak A.Kramp-Karrenbauer, ateityje tai galėtų tapti vienu iš esminių partijos programos principų. Ji nepatikslino, ar tai būtų privaloma.
Buvęs gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas, kuriam dirbant šiame poste buvo panaikinta privalomoji karo tarnyba, dienraščiui „Bild“ sakė, kad 700 tūkst. jaunuolių civilinės tarnybos finansavimas reikštų „besaikes išlaidas“. Jis įspėjo, kad Konstitucija „nenumato privalomosios ar priverstinės tarnybos“.
Kai kurie CDU įstatymų leidėjai palaiko privalomosios karo tarnybos grąžinimą. Visgi daugiau partijos narių skeptiškai vertina tokią idėją.
Už privalomosios karo tarnybos grąžinimą uoliai pasisako tik populistinė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
U.Von der Leyen atstovas spaudai Jensas Flosdorffas sakė, kad diskusija apie tam tikro pobūdžio nacionalinę tarnybą yra naudinga, nes „atkreipia dėmesį į didelę pridėtinę vertę, kurią tarnaudami valstybei jai duotų jauni žmonės“.
Tačiau jis pridūrė, kad bet kokia tokio pobūdžio tarnyba pirmiausia turėtų duoti „apčiuopiamos asmeninės naudos“ ją atliekantiems žmonėms.
Pasak F.Flosdorffo, ministrė netraktuoja to kaip diskusijos apie „senosios karinės tarnybos sugrąžinimą“.
