Kancleris nurodė, kad NATO deda visas pastangas į rytinio flango stiprinimą, siekdama atgrasyti Rusiją. Be to, tai, pasak O.Scholzo, aiškus ženklas, jog Aljansas yra pasirengęs gintis.
Jis taip pat priminė, kad Vokietija vaidino pagrindinį vaidmenį beveik dešimtmetį trunkančiame NATO buvime Baltijos šalyse prie Rusijos sienos.
„Ir kadangi Rusijos keliama grėsmė išliks, mes ir kiti sąjungininkai praėjusiais metais nusprendėme dislokuoti papildomus dalinius Baltijos šalyse ir ateityje ten nuolat dislokuoti visą brigadą“, – kalbėjo O.Scholzas.
„Tačiau šis posūkis saugumo politikoje būtinas norint parodyti Rusijai: Mes esame pasirengę ginti kiekvieną kvadratinį centimetrą NATO teritorijos nuo išpuolių“, – pabėžė kancleris.
Jis teigė, kad diplomatija bus sėkminga tik turint jėgos poziciją, ir pridūrė, kad visiškai būtina, jog Baltijos šalys galėtų visiškai pasikliauti NATO sąjungininkais, kurie Rusijos puolimo atveju šoktų jas ginti.
„Ir tai yra žinia mums. Tačiau tai taip pat yra žinia Rusijai. Nes šio pažado patikimumas, žinoma, taip pat yra Rusijos apskaičiavimo dalis“.
-
NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
-
CNN: karas Ukrainoje suteikė išskirtinę galimybę JAV žvalgybai, kuria ji tikrai pasinaudos
-
Nufilmuota, kaip rusai žiauriai tyčiojasi iš belaisvių ukrainiečių: šaudo prie galvos užrištomis akimis
-
Verslo aktyvumo Rusijos pramonės sektoriuje augimas gegužę kiek paspartėjo
-
Rusijos „savanorių“ verbavimo sistema žlugo: V.Putinui teks daryti tai, ko bijo labiausiai
-
Per naktinį Rusijos išpuolį Charkivo srityje žuvo vienas žmogus
-
Lenkija kuria buferinę zoną pasienyje su Baltarusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę perspėjo NATO nares neleisti Ukrainai šaudyti iš savo ginklų į Rusiją, kai kelios Vakarų sąjungininkės panaikino apribojimus, nustatytus Kyjivui dovanotų ginklų naudojimui.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį atmetė šiuos perspėjimus, sakydamas, kad Aljansas juos girdėjo daug kartų anksčiau ir pabrėžė, kad savigyna nėra eskalacija.
