Šiuos planus jis atskleidė kalbos parlamente metu, praėjus savaitei nuo to, kai subyrėjo jo vadovauta trijų partijų valdančioji koalicija.
Koalicija valdė Vokietiją nuo 2021-ųjų, vedama O. Scholzo kairiųjų pažiūrų socialdemokratų. Koalicijai taip pat priklausė dvi mažesnės politinės jėgos – į verslą orientuota Laisvoji demokratų partija (FDP) ir žalieji.
Aljanse nuo pradžių vyravo įtampa ir susiskaldymas, tačiau galutinis smūgis suduotas praeitą savaitę, kai kancleris, vėlyvą vakarą ir po ginčų, kaip atgaivinti šlubuojančią Vokietijos ekonomiką, atleido FDP finansų ministrą Christianą Lindnerį (Kristianą Lindnerį).
„Data pagaliau nustatyta vasario gale ir už tai aš esu itin dėkingas“, – pareiškė O. Scholzas, turėdamas galvoje pirmalaikių rinkimų datą.
Valstybės vadovas taip pat nurodė, jog prašymą balsavimui dėl pasitikėjimo pateiks gruodžio 11-ąją, kad Bundestagas sprendimą galėtų priimti gruodžio 16 dieną. Iš pradžių kancleris norėjo pirmalaikius rinkimus surengti kovo pabaigoje. Įprastine tvarka rinkimai vyktų 2025-ųjų rugsėjį.
Vis dėlto, centro dešinės CDU/CSU opozicija pareikalavo balsavimą surengti kuo greičiau ir neatidėlioti rinkimų.
Galiausiai skirtingų partijų vadovai trečiadienį sutarė dėl abiejų įvykių laiko juostos – šiuo sutarimu rinkimai vyks vasario 23 dieną.
Jau kalbos parlamente metu O. Scholzas orientavosi į ateinančią rinkiminę kampaniją, nors tikrosios rinkiminės lenktynės Vokietijoje prasideda tik maždaug šešios savaitės iki pačių rinkimų.
Tikimasi, jog kanclerio pozicijos vasarį sieks keturi kandidatai.
O. Scholzas pranešė, jog šio posto sieks dar kartą, nors pati partija jo oficialiu kandidatu dar nepaskelbė.
Friedrichas Merzas (Frydrikas Mercas), pagrindinės opozicijos politinės jėgos, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), vadovas, kandidatu buvo nominuotas jau rugsėjį. Partija šiuo metu pirmauja gyventojų apklausose.
Aplinkosauga susirūpinusiems žaliesiems rinkimuose atstovaus dabartinis šalies ekonomikos ministras bei vicekancleris Robertas Habeckas (Robertas Habekas).
Žalieji nėra didelė partija ir praeituose rinkimuose jų populiarumas dar labiau smuko. Remiantis apklausomis, rinkėjų palaikymas šiai politinei jėgai dabar siekia apie 10 procentų. Mažai tikėtina, jog jų atstovas perims šalies lyderio kėdę.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paskelbė, jog jau kitą mėnesį oficialiai paskelbs dabartinę partijos vadovę Alisą Weidel (Alisą Veidel) kaip savo kandidatę į kanclerius.
F. Merzo CDU jau daugiau nei metus apklausose sulaukia apie 30 proc. rinkėjų palaikymo. O. Scholzo socialdemokratai – šiuo metu stipriausia valdančioji partija – surenka apie 16 proc. ir yra treti. Juos lenkia AfD, su apytikriai 19 proc. palaikymu.
Pagrindiniai kampanijos klausimai, tikėtina, taps kenčianti šalies ekonomika, tapusi valdžios subyrėjimo priežastimi, taip pat migracijos kontrolė, o iš tarptautinių reikalų – Rusijos karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimas į JAV prezidento postą.
