„Mes palaikome Ukrainą, – praėjusią savaitę tikino O.Scholzas valandos trukmės interviu „The New York Times“. – Mes tai darome taip, kad šis konfliktas neperaugtų į karą tarp Rusijos ir NATO, nes tai būtų katastrofa.“
Socialdemokratui O.Scholzui, kuris mažiau nei prieš metus perėmė kanclerio pareigas iš savo ilgametės pirmtakės Angelos Merkel, Vokietijos Ukrainai suteikta karinė pagalba tapo tarsi lakmuso popierėliu jo ir jo šalies gebėjimui vadovauti Europai.
Žemyną ištikus didžiausiai saugumo krizei žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo, O.Scholzas nėra vienintelis, kuriam rūpi eskalavimo pavojus.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tūkst. rezervistų mobilizavimą ir ketinimus aneksuoti dalį Rytų Ukrainos, taip pat jam netiesiogiai pagrasinus panaudoti taktinius branduolinius ginklus, Ukrainos rėmėjai Vakaruose ėmė stipriau nerimauti dėl tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo.
Štai kodėl tapo sunkiau suderinti du tikslus – išvengti tokios konfrontacijos ir toliau stiprinti Ukrainą mūšio lauke.