Vidaus kontržvalgybos agentūros BfV vadovas Hansas-Georgas Maassenas atsidūrė dėmesio centre dėl savo komentarų, esą menkinančių Chemnico mieste kilusių kraštutinės dešinės smurtinių protestų rimtumą.
A.Merkel griežtai pasmerkė neonacių neva vykdomą „užsieniečių medžioklę“, vaizduojamą socialiniuose tinkluose skelbiamose vaizdo įrašuose, bet H.-G.Maassenas praėjusią savaitę tiesiogiai jai prieštaravo, suabejojęs mažiausiai vieno vaizdo įrašo autentiškumu. Vėliau jis nuo tokių savo komentarų atsiribojo.
Anot kritikų, H.-G.Maasseno pareiškimai yra parankūs dešiniesiems ekstremistams.
Taip pat kilo klausimų dėl pareigūno ketinimų, nes praeityje jis buvo kaltinamas numanomu susitikimu su kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovais ir davęs jiems patarimų, kaip išvengti teisėsaugos sekimo. Pats H.-G.Maassenas šiuos įtarimus atmeta.
Ketvirtadienį jis sulaukė naujų kaltinimų, vienam AfD parlamentarui pareiškus, kad kontržvalgybos vadovas jam perdavė nepaskelbtų oficialių duomenų.
Pareigūną kol kas gina vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis iš Bavarijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – A.Merkel partijos sąjungininkės.
Nepaisant to, Socialdemokratų partija (SPD) – trečioji politinė jėga kanclerės koalicijoje – sako, kad H.-G.Maassenas nebegali eiti savo pareigų.
„SPD vadovybei visiškai akivaizdu, kad Maassenas turi pasitraukti. Merkel turi imtis veiksmų“, – nurodė SPD generalinis sekretorius Larsas Klingbeilas.
Valdančiojoje koalicijoje aštrėjant nesusitarimams šiuo klausimu, A.Merkel ruošiasi vėliau ketvirtadienį pasitarti su H.Seehoferiu ir SPD vadove Andrea Nahles.
„Įtikima pozicija“
H.-G.Maassenas tapo Federalinio konstitucijos apsaugos biuro (BfV) vadovu 2012-ųjų rugpjūtį.
Jo pirmtakas buvo priverstas atsistatydinti, paaiškėjus, kad tarnyba sunaikino įtariamų medžiagą apie žiaurios neonacių grupuotės NSU narius.
BfV renka ir vertina informaciją apie mėginimus pakirsti demokratinę santvarką ir pakenkti Vokietijos interesams.
Tačiau po NSU skandalo viena pagrindinių H.-G.Maasseno užduočių buvo grąžinti visuomenei pasitikėjimą institucija, kaltinama aplaidžiai vertinant kraštutinės dešiniosios stovyklos keliamą grėsmę ir imantis per griežtų priemonių prieš kairiojo sparno aktyvizmą.
Po vėliausių istorijų su AfD ir kraštutinės dešinės protestais vėl buvo suabejota dėl kontržvalgybos neutralumu.
55-erių H.-G.Maassenas trečiadienį stojo prieš du parlamento komitetus, o ketvirtadienį H.Seehoferis pareiškė parlamente, kad pareigūnas „tebeturi mano pasitikėjimą“.
Jis teigė, kad H.-G.Maassenas turi „įtikimą poziciją prieš dešinįjį radikalizmą“.
Tačiau kontroversija dėl kontržvalgybos vadovo įsiplieskė su nauja jėga, kai parlamentaras iš AfD Stephanas Brandneris pareiškė viešajam transliuotojui ARD, kad H.-G.Maassenas birželio 13-ąją atskleidė jam informacijos iš kontržvalgybos tarnybos metinės ataskaitos, „kuri nebuvo paskelbta“.
„Aptarėme įvairius ataskaitoje pateikiamus skaičius“, – sakė S.Brandneris ir pridūrė, kad šie duomenys buvo susiję su agentūros biudžetu ir islamistais, kuriuos tarnyba laiko pavojingais.
BfV paviešino šią ataskaitą po penkių savaičių.
Tarnybos atstovas ARD pranešimo nesureikšmino ir pareiškė: „Pranešimas sudaro įspūdį, kad informacija ar dokumentas buvo neteisėtai perduoti. Tai, žinoma, netiesa.“
Atstovas pridūrė, kad H.-G.Maassenas šiuo metu šalies VRM prašymu derasi su visų partijų nariais parlamente.
SPD perspėjo savo koalicijos partnerius, kad atėjo metas atleisti H.-G.Maasseną iš pareigų.
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir SPD jaunimo sparno lyderio Kevino Kuehnerto pareiškimas, kad skandalas gali iškelti grėsmę net pačios koalicijos išlikimui.
„Jei BfV pirmininkas liks savo poste, SPD nebegalės dirbtu su vyriausybe“, – sakė jis portalui „Spiegel Online“.