Briuselio Laisvojo universiteto politikos mokslų profesorius Jeanas-Michelis De Waele tokią „Alternatyvos Vokietijai“ sėkmę vertina atsargiai.
„Atrodo, kad Vokietijoje kažkas vyksta, bet tai dar turėtų patvirtinti keli rinkimai. Vokietijoje buvo keli kraštutinių dešiniųjų pakilimai, bet vėliau jie nepasiteisino.
Prancūzijoje Nacionalinis Frontas veikia jau dešimtmečius. Vokietijoje toks judėjimas yra kažkas naujo, ir matysime, ar jis stabilizuosis, ar tiesiog sudegs“, – dėstė profesorius.
„Alternatyvos Vokietijai“ sėkmę dar labiau pabrėžė principinė pergalė sekmadienio rinkimuose – tik prieš trejus metus sukurta ir pirmą kartą dalyvavusi rinkimuose į Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemės parlamentą, ji surinko 22 proc. balsų.
Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo kiek mažiau nei 20 proc. balsų, ir tai buvo blogiausias šios politinės jėgos pasirodymas rinkimuose šioje šiaurės rytinėje Vokietijos žemėje.
Pirmoji vieta atiteko socialdemokratams, surinkusiems apie 30 proc. balsų.
Dar per anksti kalbėti, kad AfD tapo rimta partija ir įsitaisė politikos elite. Neonaciai buvo patekę į kelių žemių parlamentus, elgėsi ten apgailėtinai ir rinkėjai pasimokė, – priminė Jeanas-Michelis De Waele.
„Dar per anksti kalbėti, kad AfD tapo rimta partija ir įsitaisė politikos elite. Neonaciai buvo patekę į kelių žemių parlamentus, elgėsi ten apgailėtinai ir rinkėjai pasimokė“, – priminė Jeanas-Michelis De Waele.
Politologo teigimu, esminė tokio radikalų populiarumo priežastis – daug klausimų sukėlusi Vokietijos migracijos politika.
„Turime stebėti, ar artėjančiais mėnesiais debatai apie pabėgėlius vis dar išliks esminiu ekonominiu-socialiniu klausimu“, – pastebėjo ekspertas.
Kanclerės A.Merkel ir jos vadovaujamos krikščionių demokratų partijos nuosmukis prasidėjo būtent nuo ryžtingo sprendimo pakviesti į Vokietiją daugiau nei milijoną į Europą siekusių patekti migrantų.
Dalį vokiečių supykdė šis sprendimas, užverčiantis šaliai nemenką atsakomybės naštą.
2014 metais „Alternatyva Vokietijai“ sugebėjo surinkti 12,2 proc. Brandenburge, 9,7 proc. Saksonijoje, 10,6 Tiuringijoje.
Prasidėjęs migrantų antplūdis dar labiau sustiprino partijos pozicijas. 2015 metais ji gavo 6,1 proc. Hamburge, 5,5 proc. Bremene – dideliuose šiaurės Vokietijos miestuose, tradiciškai pasižyminčiuose kiek liberalesnių pažiūrų rinkėjais.
Šiemet „Alternatyva Vokietijai“ sulaukė nemenkos sėkmės ne tik Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje (20, 8 proc.). Sachsene-Anhalte AfD parėmė net 24,3 proc., Badene-Viurtemberge – 15,1 proc., o Reino krašte-Palatinate – 12,6 proc.
Tai, kad kraštutiniai dešinieji vietos valdžios rinkimuose jau ima lenkti nuosaikiuosius krikščionis demokratus – perspėjimo signalas ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai.
Tai, kad kraštutiniai dešinieji vietos valdžios rinkimuose jau ima lenkti nuosaikiuosius krikščionis demokratus – perspėjimo signalas ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai.
Jei ši radikalų populiarumo tendencija išsilaikys, tai 2017 metų Bundestago rinkimuose AfD gali rimtai susigrumti dėl penktadalio vietų parlamente.
A.Merkel politikai oponuojanti partija naudojasi tuo, kad kanclerės reitingas nukrito žemiausiai per visą penkmetį. Vokietijos lyderės politiniais sprendimais pasitiki tik 45 proc. vokiečių. Dar prieš kelis metus ją remiančių buvo daugiau nei du trečdaliai.
Tuo naudojasi ir patyliukais valdžios perėmimo laukiantys socialdemokratai ir kraštutinės dešinės atstovai. Pabėgėlių antplūdžio sukeltas chaosas rimsta, tačiau Vokietijai iškyla teroro aktų ir integracijos nesklandumų pavojus.
Tai žada sunkius laikus šalies politiniam elitui bei galimybę radikalams įsitvirtinti ir kaupti savo jėgas.
