Kaip rašo laikraštis „Luebecker Nachrichten“, tarp 17 žmonių, kuriems diagnozuota pavojingos atmainos žarninių lazdelių (Escherichia coli) infekcija, buvo grupė Vokietijos mokesčių pareigūnų ir keli turistai iš kaimyninės Danijos.
„Restoranas nekaltinamas, – sakė Šlėzvigo-Holšteino universiteto medicinos centro mikrobiologas Werneris Solbachas. – Tačiau produktų tiekėjų grandinė gali mums suteikti svarbių užuominų, kaip buvo perduotas patogenas.“
Vokietijos institucijos iki šiol tiksliai nenustatė protrūkio, kuris Europoje nusinešė mažiausiai 19 žmonių gyvybių, šaltinio. E.coli infekcija diagnozuota daugiau nei 1 700 žmonių iš 12 šalių, o dauguma šių pacientų pastaruoju metu lankėsi Vokietijos šiaurėje.
Viena iš šios epidemijos aukų buvo mokesčių pareigūnė, su grupe kolegų pabuvojusi restorane Liubeke.
Daugeliui užsikrėtusiųjų išsivystė hemoraginis enteritas (HUS) – gyvybei potencialiai pavojinga komplikacija, galinti pažeisti inkstus.
Vokietijos mokesčių pareigūnai, dalyvavę viename profsąjungos renginyje, valgė minėtame restorane gegužės 13 dieną, profsąjungos vadovas šeštadienį sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Kaip rašo „Luebecker Nachrichten“, visi 17 užsikrėtusiųjų valgė šiame restorane gegužės 12–14 dienomis.
Tuo tarpu Vokietijos savaitraštis „Focus“ šeštadienį pranešė, kad pareigūnai taip pat tiria versiją, jog šis protrūkis prasidėjo gegužės pradžioj Hamburge, o žmonės pasijuto blogai po savaitės, praėjus būdingam E.coli inkubaciniam laikotarpiui.
Manoma, kad žmonės veikiausiai susirgo nuo šviežių daržovių, kurios galėjo būti užkrėstos ūkyje, gabenant arba patekusios į maitinimo įstaigą.
Daugeliui užsikrėtusiųjų išsivystė hemoraginis enteritas (HUS) – gyvybei potencialiai pavojinga komplikacija, galinti pažeisti inkstus.Vokietijos šiaurėje medicinos pareigūnai keliskart buvo perspėję vengti valgyti neapdorotas daržoves, o kilus panikos bangai ūkininkai ir prekybos tinklai patyrė didelių nuostolių.
Kaip pranešama, per pastarąsias dvi dienas buvo užregistruoti 199 nauji užsikrėtimo retos atmainos E.coli atvejai.
Europos sveikatos apsaugos institucijos stengėsi įtikinti visuomenę, kad užsikrėtimo šiomis bakterijomis, kurios neretai tampa žarnyno infekcijų priežastimi, galima išvengti kruopščiai nuplaunant daržoves ir prieš valgį prausiantis rankas.
Pastarojo infekcijų protrūkio tikrąjį šaltinį nustatyti sunku, nes salotos paprastai gaminamos iš įvairių produktų, užaugintų skirtinguose ūkiuose ir šalyse.
Daugiausiai užsikrėtimo atvejų užfiksuota Vokietijoje, tačiau jų taip pat buvo nustatyta dešimtyje kitų Europos šalių ir Jungtinėse Valstijose. Labiausiai tikėtina, kad žmonės užsikrėtė Vokietijoje, valgydami salotas, pomidorus, agurkus ir kitas šviežias daržoves.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nurodė, kad šį protrūkį sukėlė jau žinomos atmainos bakterijos, kuriomis žmonės užsikrėsdavo ir anksčiau, tačiau tokio masto epidemija dar nebuvo kilusi.
Be Vokietijos, šios ligos atvejų taip pat buvo užfiksuota Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šiaip E.coli bakterijos nėra pavojingos, tačiau naujosios atmainos atstovės susargdina žmones, nes jos prilimpa prie žarnyno sienelių ir išskiria nuodus, kartais sukelia stiprų kruviną viduriavimą ir inkstų veiklos sutrikimus.
Daugeliui hospitalizuotų ligonių reikia intensyvaus gydymo, kai kuriems – dializės dėl komplikacijų inkstuose.
Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo, kanclerė Angela Merkel sudarė specialią grupę E.coli sukeltam infekcijos protrūkiui ištirti bei kalbėjosi su savo kolega Ispanijoje Jose Luisu Rodriguezu Zapatero apie pasekmes ūkininkams, kurie iš pradžių buvo apkaltinti užkrėstų agurkų eksportu.
Dėl infekcijos protrūkio Vokietijos ir Ispanijos santykiai tapo įtempti. Ispanija svarsto galimybę pareikalauti kompensacijos iš Vokietijos, kuriai teko atsisakyto tvirtinimo, kad dėl visko kalti užkrėsti ispaniški agurkai.
